Spaudoje nuskambėjus vieno Prancūzijos miestelio valdžios, išparduodančios namus už vieną eurą mainais už jų sutvarkymą ir gyvenimą juose, istorijai, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas priminė situaciją Lietuvoje: ir valdžia, ir savivaldybės turi daugybę nekilnojamojo turto, dalis kurio nenaudojamas. Ž. Šilėnas svarstė, jog galbūt tuščiose mokyklose žmonės galėtų įsirengti butus, loftus, kavines, dirbtuves ir pan. Beje, skaičiuojama, jog vien savivaldybės 2016 m. pabaigoje turėjo 366 000 kv. m nenaudojamų patalpų ploto.
„Atsikratyti apleistų, nenaudojamų ar naudojamų ne pagal paskirtį pastatų turėtų būti vienas centrinės valdžios ir savivaldos prioritetų. Aukcionai, pardavimai, privatizavimas – tai yra neišnaudotos priemonės pastatams suteikti naujos gyvybės, o valdžios institucijoms atsikratyti nereikalingo turto. Sykiu dar būtų galima parduoti įvairiausias patalpas nuomojamas pagal panaudos sutartis komercinėms organizacijoms. Nes kas jau kas, tačiau NT nuoma tikrai nėra veikla, kuria turėtų užsiimti valdžios institucijos“, – svarstė LLRI prezidentas.
Ž. Šilėnas įžvelgia tris pagrindines kliūtis. Pirma – nenoras: t. y. dalis valdžios institucijų laikosi įsikibusios pastatų, net jei jie neneša jokios naudos. Antra – teisinės kliūtys. Paradoksalu, bet net ir valdiškos institucijos susiduria su valdiškomis kliūtimis. Užtrunka objekto įtraukimas į privatizavimo sąrašą, kainos mažinimas nepavykus aukcionui ir pan. Trečia, yra pastatų, kuriuos parduoti iš tikro nelengva, ar regionų, kur paklausa ne per didžiausia. Būtent tokiu atveju, anot LLRI prezidento, galėtų suveikti prancūzų atvejis – parduoti už labai mažą kainą.
