Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Be to, nuo šių metų įsigaliojo atnaujintos statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės vertės, nuo kurių apskaičiuojami NT mokesčiai.
Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.
Be to, naujai kuriamos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto objektų kainų augimą.
Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2020 metais, palyginti su 2019 metais, vidutiniškai padidėjo 5 proc., gyvenamųjų namų – taip pat apie 5 procentus. Komercinės ir administracinės paskirties šalies nekilnojamojo turto vidutinės vertės per metus kilstelėjo 3 procentais. Visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per metus vidutiniškai padidėjo apie 6 proc.: žemės ūkio paskirties sklypų – 10 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 5 procentais.
Iš viso šiemet įvertinta apie 6,6 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,4 proc. (apie 94 tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais.
Aktualu NT savininkams: įsigaliojo naujos mokestinės vertės
Kiekvienais metais Registrų centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau gali būti naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti ar valstybės valdomo turto pardavimo arba nuomos kainoms nustatyti. Vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos mokestinės vertės statiniams (butams, gyvenamiesiems namams, komercinėms patalpoms ir kt.). Nors gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai nekilnojamojo turto, viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas turi pateikti kiekvienais metais iki gruodžio 15 dienos, gyventojai jau dabar gali greitai ir nesunkiai sužinoti savo turimo NT mokestinę vertę.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę – pasinaudoti nemokama paieška Registrų centro internetiniame puslapyje adresu registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Paieškai reikalingas NT unikalus numeris, jį taip pat galima rasti Registrų centro interneto svetainėje adresu registrucentras.lt/ntr/p/.
NT mokestis mokamas ne atskirai už kiekvieną NT objektą, bet sumuojant ir vertinant visą asmeniui priklausantį turtą. Masiniu vertinimu nustatytos vidutinės rinkos ar mokestinės vertės išrašai turto savininkams pateikiami Registrų centro savitarnoje. NT savininkai mokestinę vertę taip pat gali sužinoti atvykę į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildę prašymą (karantino metu vizitui reikalinga išankstinė registracija). Fizinių asmenų pageidavimu aktualios mokestinės vertės išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.
Tais atvejais, kai norima sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti santuokos liudijimą. Kai norima sužinoti sutuoktinio ar kito savininko valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.
Kai kuriems nekilnojamojo turto objektams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, todėl ją Registrų centras apskaičiuoja ir perskaičiuoja tik pareiškėjui kreipiantis į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, užpildžius prašymą ir apmokėjus vertės perskaičiavimo darbus. Išlaidų (kaštų) metodu apskaičiuota mokestinė vertė galioja 5 metus, tačiau pareiškėjas gali pateikti prašymą perskaičiuoti mokestinę vertę dažniau.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.
Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.
Kur naudojamos NT vidutinės rinkos vertės?
Vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.
Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
