Šalyje numatomas elektromobilių skaičiaus augimas, atitinkamai didėsiantis poreikis jų įkrovimo prieigoms. Siekiant pasiruošti šiai transformacijai, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kartu su Energetikos ir Susisiekimo ministerijomis inicijavo išsamią studiją, kurios vienas iš uždavinių buvo įvertinti elektros skirstomojo tinklo pasiruošimą elektromobilumo plėtrai Lietuvoje.
Šiandien pristatytas viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros žemėlapį, kuriame atvaizduojamos jau esamos ir planuojamos elektromobilių įkrovimo prieigos iki 2030 metų.
Šiam projektui ESO parengė ir visos šalies savivaldybėms pateikė žemėlapius su skirstomųjų tinklų pajėgumų informacija, kurių dėka, atsižvelgiant į laisvus tinklo pajėgumus buvo galima patogiau įvertinti galimas elektromobilių įkrovimo stotelių vietas.
„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planai artimiausiam dešimtmečiui yra itin ambicingi, tą matome ir iš esamų plėtros projektų ESO tinkle ir patvirtina atlikta analizė“, – teigia ESO vadovas Mindaugas Keizeris.
Pasak jo, natūralu, jog tokie didžiuliai pokyčiai, įgyvendinami su pagreičiu sukurs iššūkius, tačiau jiems ruošiamės ir esame pasiryžę įveikti. Ieškome, bandome ir taikome efektyvesnius sprendimus, aktyviai bendradarbiaujame atsakingomis ministerijomis, savivaldybėmis ir kitomis valstybės institucijomis planuojant viešų įkrovimo prieigų vietas, siekiant optimizuoti investicijas, pabrėžia M. Keizeris.
Studija nulems tolimesnius veiksmus
Bendrovės užsakymu „Smart Continent LT“ atlikta studija identifikavo papildomas infrastruktūros plėtrai reikalingas priemones bei skirstomojo tinklo efektyvumą ir valdymą įgalinančių technologijų ir sprendinių pritaikymą. Šios studijos rezultatai bus naudojami tolimesnių bendrovės veiksmų planavimui bei įgyvendinimui.
Studijos rengėjų nuomone, įgyvendinant skatinimo priemonėmis paremtą scenarijų, iki 2030 m. transporto grynųjų elektromobilių parkas augtų 16,4 kartų ir siektų apie 260 tūkst. elektromobilių arba 16 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko. Prognozuojama, kad elektromobiliai 2030 m. suvartos 7,6 proc. bendro šalies elektros energijos poreikio ir bus viena iš pagrindinių jo augimo priežasčių. Dėl jų atsirastų papildomas 1,09 teravatvalandės (TWh) elektros energijos poreikis.
Pasak analizės, už aštuonerių metų Lietuvoje turėtų būti daugiau nei 85 tūkst. įkrovimo prieigų. Prognozuojama, kad šalyje privačių įkrovimo prieigų skaičius sieks daugiau nei 70 tūkst. Studijos autorių nuomone, infrastruktūra turėtų būti plėtojama atsižvelgiant į galutinio naudotojo poreikį, prognozuojama, kad daugiausia turėtų būti privačių įkrovimo stotelių iki 11 kilovatų (kW) galios. Tokios galios pilnai pakanka pakrauti elektromobilį namų sąlygomis. Didžiausią dalį viešųjų įkrovimo prieigų sudarys prieigos nuo 50 kW iki 150 kW galios.
Svarbus efektyvus galios išnaudojimas
„Svarbus pasirengimas pritaikyti elektros tinklą šių dienų bei ateities poreikiams – ESO pasiruošusi šiai energetikos transformacijai, siekiame ir toliau nuosekliai investuoti į patikimą, pakankamą ir kokybišką tinklo infrastruktūrą, tačiau tuo pačiu reikšmingas bus pačių klientų efektyvus galios išnaudojimas.“, – sako M. Keizeris, pridurdamas, kad 84 proc. visų įkrovimo prieigų priklausys fiziniams asmenims, 54 proc. iš jų prie daugiabučių – tai šiuo metu vienos opiausių vietų dėl nesuformuotų sklypų ir kitų aspektų. Tačiau situacijos yra išsprendžiamos.
Anot ESO vadovo, svarbu diegti sprendimus kurie įgalintų efektyvesnį galios panaudojimą, pvz. įrengiant poreikius atitinkančios galios įkrovimo prieigas, diegti pažangius sprendimus ir skatinant efektyvesnį įkrovimo prieigų galios išnaudojimą.
ESO greta studijos atlieka inovatyvių technologijų praktinius testavimus (dinaminis galios valdymas) ir tokiu būdu išbandomi nauji sprendimai, kurie įgalina efektyviau tiek prijungti krovimo stoteles, tiek užtikrinti racionalų jų išnaudojimą.
Investicijos numatomos tolygios
Elektros skirstomojo tinklo pasiruošimo energetikos transformacijai įvertinimas parodė, kad dėl elektromobilių ir įkrovimo stotelių plėtros, investicijų į elektros energijos tinklus poreikis gali siekti apie 300 mln. eurų. Atlikus preliminarų vertinimą, nustatyta, kad daugiausia iššūkių dėl didesnės galios prieigos taškams kyla skirstymo tinkle, kur atskirais atvejais reikalingos investicijos į prieigos galios didinimą, naujos infrastruktūros statybą, apimant skirstymo tinklą ir transformatorines.
Anot ESO atstovo bendros investicijos skaičius gali keistis, įtaką tam daro, konkrečios stotelių lokacijos, išdėstymas, pajėgumai ir kiti susiję aspektai. Pvz. didžiųjų miestų centre prijungimas gali kainuoti kelias dešimtis tūkst. eurų, o mažesniame miestelyje – vos tūkstantis.
Šaltinis: BNS
