2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei.
Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 metais vykusių procesų materialūs ženklai yra itin svarbi Kauno miesto architektūrinio charakterio dalis. 2015 m. Kauno modernizmas buvo įvertintas Europos kultūros paveldo ženklu, o 2017 m. atsidūrė ir preliminariajame UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąraše. 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine. Visi šie procesai susiję su modernizmo palikimu, istorinės atminties įprasminimu ir interpretavimu.
Kultūros paveldas Kaune – ne tik svarbūs paminklai, pastatai ar interjerai, bet ir istorinės žinios, šiandien kuriamų reikšmių, emocijų bei čia ir dabar gyvenančių žmonių lūkesčių ateičiai visuma. Įžvelgti gilesnę prasmę erdvėse, kurios yra šalia mūsų, reflektuoti jų reikšmę gyvenamosios aplinkos kokybei ir darnai – vienas svarbiausių Europos kultūros paveldo metų tikslų.
Tęsdami veiklas susijusias su modernizmu ir jo interpretacija kauniečiai Europos kultūros paveldo metais priims tarptautinių renginių ciklą, skirtą architektūriniam Europos paveldui, susiformavusiam tarp dviejų pasaulinių karų:
Birželio 25-29 d. vyko tarptautinė vasaros mokykla SIEKIANT ŠIUOLAIKIŠKUMO: ISTORINIS MODERNIZMO MIESTOVAIZDIS IR JO VERTĖ.
Rugsėjo 11 d. – Europos modernizmo miestų forumas MODERNIZMAS ARCHITEKTŪROJE KAIP KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖ: VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS PERSPEKTYVA.
Rugsėjo 12–13 d. – tarptautinė mokslinė konferencija MODERNIZMAS ATEIČIAI.
Šiais renginiais siekiama Europos paveldo metų kontekste atskleisti modernizmą kaip svarbų Europos identiteto fragmentą.
Konferencijos tikslas – skatinti diskusiją ir kūrybingą bei konstruktyvų dialogą tarp įvairių sričių ir specialistų. Dviejų dienų renginio metu bus pristatomi ne tik teoriniai pranešimai, bet ir dalinamasi atvejo studijomis bei gerosiomis praktikomis.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti tekstai bus publikuoti kaip atskiras mokslinis leidinys.
Dalyvauti konferencijoje kviečiami visi, kurie domisi XX a. 3–4 deš. Europos modernizmo architektūrinio palikimo įvairove, sąveikomis, panašumais bei individualiaisiais bruožais.
Registracija pranešėjams baigėsi, tačiau organizatoriai kviečia registruotis ir konferencijos klausytojus – pastatų valdytojus, planuotojus, politikos formuotojus ir bendruomenių narius, atstovaujančius paveldo tvarkybos ir administravimo, planavimo, politikos formavimo, turizmo, architektūros ir verslo sritis ir pastatų naudotojus.
Konferencijoje bus skaitomi pranešimai ir diskutuojama keturiose sesijose:
NACIONALINIAI MODERNIZMAI.
Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusių arba atsikūrusių Europos valstybių meninę kultūrą stipriai veikė nacionalinio tapatumo ir jo išraiškos ieškojimai. Nacionalizmo diskursas padeda nustatyti atskirų šalių ir regionų modernizmo architektūros specifinius ypatumus, identifikuoti ir analizuoti neotradicionalistines deviacijas, interpretuoti architektūros simbolines prasmes ir reikšmes. Atskiras klausimas – dailės kūrinių taikymas tokios architektūros dekorui, siekiant sustiprinti jos simbolinį ir ideologinį krūvį. Sesijoje bus pristatomas ir aptariamas nacionalizmo poveikis tarpukario modernizmui, modernizmo ir neotradicionalizmo santykis atskirų šalių architektūroje, ypač susitelkiant į bendrajame dvidešimto amžiaus pirmosios pusės architektūros istoriografijos diskurse mažiau analizuotą Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos šalių architektūros paveldą.
MODERNIZMO ĮVAIROVĖS.
Susidomėjimas pakraščių ar ne-klasikiniu modernizmu nėra naujas reiškinys, o pastarųjų dešimtmečių studijos atvėrė modernizmo architektūros paplitimą ir įvairovę visame pasaulyje. Sugriovus centro dominavimo ir periferijos atsilikimo teoriją, teko naujai konceptualizuoti periferijų ir regionų modernizmą. Vis dėlto vertinant šį įvairialypį palikimą kyla klausimai apie jo išskirtinumą, unikalumą, tipiškumą, santykį su kanonininiais objektais ir judėjimais, ar ideologizuoto modernizmo palikimo vertę. Sesijoje bus pristatoma ir diskutuojama apie modernizmo įvairovės teorijas ir vertinimus šiuolaikinėje visuomenėje.
ISTORINIAI MODERNIZMO MIESTOVAIZDŽIAI UNESCO PASAULIO PAVELDO SĄRAŠE.
UNESCO pasaulio paveldo sąrašas vis dažniau pasipildo 20 amžiaus artefaktais. Toks formalaus statuso suteikimas atveria platesnes galimybes įtraukti modernizmo palikimą į turizmo maršrutus bei tuo pat metu skatina permąstyti šį sudėtingą ir prieštaravimų kupiną laikotarpį kaip svarbią žmonijos palikimo dalį. Sesija kviečia aptarti kaip šis laikotarpis reprezentuojamas Pasaulio paveldo sąraše. Kokios spragos jau yra užpildytos, o kokie 20 a. architektūros istorijos fragmentai vis dar lieka šešėlyje? Pranešėjai taip pat kviečiami diskutuoti ar 20 amžiaus urbanistinių miestovaizdžių atsiradimas Pasaulio paveldo sąraše skatina pokyčius naudojant tokias sąvokas kaip išskirtinė visuotinė vertė, autentiškumas, integralumas? Sesijos medžiaga ir diskusijos turėtų tapti postūmiu rengiant naujas nominacines bylas.
MENINĖS MODERNIZMO INTERPRETACIJOS.
Sesija kviečia gilintis į eksperimentinės paveldosaugos praktikas akcentuojant kūrybiškumo vaidmenį ir netradicinių sprendimų paiešką kultūros paveldo saugojimo procese. (Re)interpretuojant istorines ir kultūrines vertes, kuriant naujus pasakojimus, pasitelkiant vaidybą, kuratorystę, dizainą ir daugelį kitų kultūrinių praktikų, modernizmo paveldas gali atsiverti kaip daugiabriaunis kultūros artefaktas. Netradicinių prieigų paieška taip pat įgalina aktyvesnį ir tarpdisciplinišką tyrėjų ir praktikų dialogą. Modernizmo interpretatoriai sesijoje yra kviečiami pristatyti pavyzdžius, kuriuose susijungia XX amžiaus ketvirto dešimtmečio Europos modernizmo architektūros sąveikos ir autentiška bendruomenės atmintis, novatoriški vietokūros metodai ir ne visuomet į oficialų paveldosaugos diskursą patenkantys objektai.
