Sparčiai auganti Arvydo Paukščio kontroliuojama transporto stebėjimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ iki 2030 metų į lustų gamybos pramonę ir kitus projektus Lietuvoje planuoja investuoti apie 3,7 mlrd. eurų.
Per pandemiją sutrikus komponentų, ypač lustų, tiekimui iš Kinijos ir Taivano, verslininkas per dešimtmetį norėtų Lietuvoje sukurti visą lustų gamybos grandinę – nuo smėlio išgryninimo iki galutinio produkto. Tam jis planuoja pastatyti kelias gamyklas ir laboratorijas, kuriose dirbtų apie 8 tūkst. darbuotojų.
Pasak A. Paukščio, taip norima užtikrinti šiemet daugiau nei dukart apyvartą išauginusios „Teltonikos“ grupės ateitį.
„Nėra čia jokia utopija, viskas yra įvertinta ir paskaičiuota – tai yra mūsų daiktų interneto poreikis. Mes jau šiandien per mėnesį pagaminame daugiau nei pusę milijono daiktų, ateis laikas, kai gaminsim 5-7 mln. per mėnesį. Vienam gaminiui vidutiniškai septynis lustus panaudojame, tai reiškia, kad po kelių metų naudosime 1,5 mlrd. lustų, o tam reikia visos gamyklos. Kur mes tiek nupirksime? Mums niekas tiek neparduos“, – sakė „Teltonikos“ prezidentas A. Paukštys.
Lustų gamybos kompleksą jis ketina pradėti statyti 2026 metais. Jį sudarytų maždaug 300 mln. eurų vertės lustų surinkimo ir apie 200 mln. eurų vertės jų testavimo gamyklos, apie 20 mln. eurų vertės metalo plastiko jungčių ir apie 100 mln. eurų kainuosiantis spausdintų plokščių fabrikai bei 40 mln. eurų vertės laboratorija puslaidininkių lustams kurti.
„Apie 700 mln. eurų kainuos vien tik ypatingai švarių sąlygų su daug ventiliacijos ir chemijos pastatai, o gamybos linijos dar pridės 1,5 mlrd. eurų, taigi, iš viso lustų gamyklos investicija mums kainuos apie 2,2 mlrd. eurų“, – aiškino A. Paukštys.
„Kasmet augdami po 30 proc. tą padarysime savo jėgomis, o jeigu atsiras papildomų investuotojų, tai projektų įgyvendinimas tik pagreitės“, – pridūrė jis.
Pasak A. Paukščio, lustų gamybos kompleksui reikėtų nuo 26 iki 30 hektarų ploto žemės, 50 megavatų galingumo elektros įvado bei galimybės gauti 4,5 tūkst. kubų vandens per dieną.
„Idealiu atveju galėtų ji ir Liepkalnyje iškilti, bet ten šalia mūsų turimos teritorijos yra kalėjimas suplanuotas, tai jeigu Vyriausybė nuspręstų, kad kalėjimas ne toks aukštas prioritetas, kaip lustų pramonė, būtų ideali sąlyga tokiam projektui įgyvendinti, tada jau kitąmet galėtume startuoti su projektavimu, infrastruktūros sukūrimu“, – teigė „Teltonikos“ vadovas.
Bet kokiu atveju nauja lustų gamykla, pasak A. Paukščio, galėtų atsirasti tik Vilniuje arba Kaune.
„Įsivaizduokit, ten 1,5 tūkst. žmonių dirbs, kurių atlyginimas bus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, tai negi aš juos nuvešiu į kaimą ir kasdien vežiosiu. Realios alternatyvos yra tik Vilnius arba Kaunas“, – sakė „Teltonikos“ vadovas.
„Iš viso pas mus yra suskaičiuota 3,7 mlrd. eurų investicijų iki 2030 metų, čia jeigu darysime tik patys, tačiau jeigu ateitų bankas ar investuotojas, tada terminas trumpėja trim-ketveriais metais“, – pridūrė A. Paukštys.
Verslininkas taip pat teigė, jog svarstoma galimybė Anykščiuose pradėti silicio išgryninimo iš kvarcinio smėlio gamybą, projekto vertė siektų apie 460 mln. eurų.
„Tada turėtume visą lustų gamybą užtikrinančią grandinę nuo smėlio iki galutinio produkto“, – aiškino „Teltonikos“ įkūrėjas.
Kitąmet kovo mėnesį „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, ketina pradėti statyti 65 tūkst. kv. metrų bendro ploto laboratorijų ir biurų kompleksą „Teltonika High-Tech Hill“, taip pat elektronikos gamyklą su 700 darbo vietų. Į projektą bendrovė per trejus metus ketina investuoti virš 220 mln. eurų.
90 mln. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ žadama statyti ir Kaune, Aleksote, čia būtų įdarbinta apie 1 tūkst. žmonių.
Be to, 2022 metais planuojama pradėti ir naują technologijų centrą Molėtuose, į kurį „Teltonika“ numato investuoti iki 34 mln. eurų. Jame bus gaminami maršrutizatoriai ir telemedicinos prietaisai.
Šią vasarą Saltoniškių gatvėje pradėtos 26 mln. eurų vertės grupės pagrindinės būstinės statybos.
„Teltonika IoT Group“ praėjusiais metais gavo 102 mln. eurų konsoliduotų pajamų, o jos grynasis pelnas siekė 11,6 mln. eurų. A. Paukštys prognozuoja, kad šiemet grupės apyvarta sieks 215 mln. eurų, o pelnas išaugs iki 50 mln. eurų.
Grupėje šiuo metu dirba apie 2 tūkst. darbuotojų.
Šaltinis: BNS
Žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2022 metais minės šimto metų istorijos jubiliejų. Tai ilgiausiai Lietuvoje leidžiamas leidinys apie statybą ir architektūrą, svarbiausių statybos projektų ir architektūros raidos metraštininkas.
Puslapyje sa.lt/100 leisimės į amžių trunkančią Lietuvos statymo istoriją.
