Gimęs ekonominio ir socialinio lūžio XX amžiuje laikotarpiu, kai pasaulyje įsigalėjo ir šiandieną apibrėžiančios kapitalizmo, globalizacijos tendencijos, informacinių technologijų plėtra, postmodernizmas tapo savotiška idėjine revoliucija visose kūrybinėse srityse. Nepretenduojanti į tobulybę, klasikinius architektūros principus ir elementus interpretuojanti ironiškai, eklektiška postmodernizmo architektūra savo laiku buvo vertinama kontroversiškai.
Tiesą sakant, šiandien šis požiūris ne ką pozityvesnis. Valstybės, visuomenės brangina ir žavisi senoviniais pastatais ir senamiesčiais, pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjo iniciatyvos išsaugoti modernizmo architektūrą, sukurtą tarpukariu, pamažu Rytų Europoje auga supratimas, kad net ir sovietinės okupacijos metais yra sukurta vertingos, saugotinos architektūros. O postmodernizmo architektūros vertė vis dar labai sunkiai matoma. Tokie pastatai plačiosios visuomenės labiau vertinami kaip atgyvenę ir tiesiog… negražūs. Tai rodo ir dar nenusėdusios dulkės neseniai nugriauto taip vadinamo Giraitės policijos pastato sklype Vilniuje.
Kur slypi postmodernizmo architektūros vertė ir kaip ją saugoti, laidos „Reikia architekto“ autorė Rūta Leitanaitė balandžio 20 dieną kalbėsis su Oslo Architektūros ir dizaino mokyklos docente Léa-Catherine Szacka.
Žinių radijo laida „Reikia architekto“ transliuojama kas antrą ketvirtadienį, 14.35 val.
Rūta Leitanaitė ir Léa-Catherine Szacka. K. Mankausko nuotr.
