Daugiabučių renovacijos programa Lietuvoje įgyvendinama jau bene dešimtmetį, tačiau rezultatai nėra visai tokie, kokiais galėtume girtis. Tai pasakytina ne tik dėl aktyvumo, bet taip pat ir dėl renovacijos turinio ir apimties. Iki šiol renovacijoje prioritetas ir dėmesys sutelktas į energetinį efektyvumą.
Tačiau pavasarį Lietuvos architektų sąjunga, atliepdama į Europos Komisijos sukurtos Naujojo Europos Bauhauzo programos kvietimą, pradėjo Kvartalinės holistinės daugiabučių renovacijos iniciatyvą. Naujas Europos Bauhauzas kviečia kurti aplinką remiantis trimis vertybėmis: tvarumas, estetika ir įtrauktis. Pastarųjų dviejų renovacijai Lietuvoje trūksta. Dabartinės renovacijos problemos – prarastas architektūrinis identitetas, nesukurta pridėtinė vertė, nesustiprintos bendruomenės.
Renovacijos potencialas yra daug didesnis, nei iki šiol įgyvendinama Lietuvoje. Planuojant viso kvartalo, kaip ir buvo kuriama ta gyvenamoji architektūra, renovaciją, galima užtikrinti architektūrinio įvaizdžio bendrumą, urbanistinės struktūros logiką, vientisumą ir funkcionalumą.
Praplėtus renovacijos ribas nuo sienų paviršiaus ir inžinerinių sistemų, galima pagerinti individualų būstą (išplečiant, perplanuojant jo erdves), o taip pat sukurti patrauklias bendrąsias erdves pastate ir jo aplinkoje lauke.
Kompleksinė renovacija gali būti ne tik plytų ir betono – fizinės aplinkos – atnaujinimas, bet ir viso gyvenimo bute būdo „perkrovimas”. Tai – procesas, kurio metu gali gimti, stiprėti, naujas kokybiškos aplinkos kompetencijas įgyti čia gyvenanti bendruomenė. Renovacijos metu gali susiformuoti nauji bendrų erdvių, bendro gyvenimo ir sugyvenimo, kūrybinių idėjų mainų tarp bendruomenės narių bei bendruomenių ir miesto kultūra.
Gerų pavyzdžių Europoje jau yra. Jie gali įkvėpti ar pamokyti, tačiau „copy-paste” metodas čia netinka. O kas tinka Lietuvai bei kitoms Baltijos ir kaimyninėms šalims, kurioms taip pat aktuali sovietmečio daugiabučių tema?
Tą ir bandysime atsakyti šioje ir kitose laidose, skirtose Kvartalinės renovacijos temai. Pirmasis pašnekovas šia tema – architektas Džiugas Lukoševičius.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
