Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2023 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, labiausiai per penkerius brango žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemė.
Pasak Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės, centras kasmet atlieka visos Lietuvos NT masinį vertinimą – jo metu paskaičiuotos vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant turto paveldėjimo ar dovanojimo mokesčius, skirstant socialinę paramą ar nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, o kas penkerius metus – žemės ar NT mokesčius.
„Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių“, – pranešime sakė L. Kanišauskienė.
RC teigimu, didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės vertės pokytis per penkerius metus buvo Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonuose, komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės – Vilniaus mieste, Šalčininkų, Širvintų rajonuose, Panevėžyje, Kaune ir jų rajonuose. Tuo metu žemės ūkio paskirties vertė didėjo (apie 100 proc.)Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.
„Gyvenamųjų teritorijų žemės vertė daugiausiai per metus išaugo didmiesčiuose ir pajūryje, kur ribota tokios žemės sklypų pasiūla. Komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertė didėjo ten, kur aktyviai plėtojami verslo, pramonės ir logistikos sektoriai, pavyzdžiui, Panevėžio rajone, Klaipėdoje ar Utenoje, taip pat didmiesčių priemiesčiuose“, – teigė L. Kanišauskienė.
Bendras žemės penkerių metų (palyginus 2018 ir 2023 metų mokestinę vertę) vidutinių rinkos verčių pokytis – 43 proc. Labiausiai per penkerius metus – 78 proc. – brango žemės ūkio paskirties, komercinės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) bei gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemė.
Masinio vertinimo būdu šiemet Registrų centras iš viso įvertino beveik 6,2 mln. NT objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių. Bendra visų sklypų vidutinė rinkos vertė per metus ūgtelėjo 12 proc., statinių – 27 procentais.
