Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) neseniai užklupo didžiausia liūtis per pastaruosius 75 metus. Vietos administracija teigia, kad šalyje per dieną iškrito apie pusantrų metų lietaus norma. Didelės liūtys sukėlė potvynius šalyje ir sutrikdė dykumoje įsikūrusio Dubajaus miesto tarptautinio oro uosto darbą. Akivaizdu, kad išmanūs sprendimai tampa neišvengiama miestų plėtros dalimi.
„Pasekmės akivaizdžiai parodo tam tikrų sistemų nepakankamumą ar nebuvimą atitinkamose vietovėse. Konkrečiu potvynio atveju galėtų būti įdiegiamos debito išlyginimo talpos, rezervuarai, baseinai, praturtinant juos išmaniais sprendimais. Tai yra gana įprasta praktika Lietuvoje“, – apie išmaniojo miesto Dubajaus inžinerinę infrastruktūrą kalba Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) profesorius, Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas bei statybos inžinierius Darius Pupeikis.
Išmaniųjų ir inžinerinių sprendimų derinimas
Didžiulius potvynius išmaniajame mieste Dubajuje D. Pupeikis vertina su kruopelyte nerimo. Pasak jo, akivaizdu, kad klimatas šyla ir iš to kyla nebūdingos gamtos reiškinių anomalijos.
Kalbėdamas apie išmaniuosius miestus, profesorius teigia, kad jie apima daugiau nei 80 kriterijų, bet šių reiškinių kontekste svarbu atkreipti dėmesį į įspėjimo sistemas, turėti užstatytos aplinkos skaitmeninius modelius, kurių pagrindu galėtų būti atliekamos potvynių ir kitų reiškinių simuliacijos. Taip yra sukuriami planai ir prevencinės priemonės, parengiami „kas, jeigu“ (angl. what if) scenarijai, rašoma KTU pranešime spaudai.
„Klimato kaita išmaniuosius miestus veikia taip pat, kaip ir visus kitus miestus, tačiau išmanūs sprendimai sudaro galimybes įsirengti tinkamas perspėjimo sistemas, atlikti prevencinius veiksmus, reaguoti proaktyviai, pavyzdžiui, simuliuoti gamtos reiškinių susidarymą ir iš to kylančius poveikius miesto infrastruktūrai, žmonėms“, – sako D. Pupeikis.
Pašnekovas pastebi, kad miestų plėtra didina apkrovą esamai infrastruktūrai, todėl išmanūs sprendimai turi būti kombinuojami su inžineriniais sprendimais. Jo manymu, išmani inžinerinė infrastruktūra gali efektyviai suvaldyti tokio pobūdžio stichijas ir užtikrinti atsparumą.
KTU profesorius aiškina, kad lietaus, paviršinių nuotekų sistemos yra papildomai apkraunamos dėl išaugusių nelaidžių dangų ploto (pavyzdžiui, asfaltbetonio, betoninių plytelių, trinkelių), todėl iškritus reikšmingam kritulių kiekiui, sistemos gali ir nebesusidoroti.
Jis papildo, kad tokiais atvejais reikėtų derinti inžinerinius sprendimus (pavyzdžiui, debito išlyginimo talpos, tvenkiniai), kurie akumuliuotų staiga iškritusį perteklinį lietaus nuotekų kiekį, su išmaniais sprendimais, kurie perspėtų apie kylantį vandens lygį, sudarytų sąlygas žmonėms evakuotis, priimti proaktyvius sprendimus ar veiksmus.
„Minėta infrastruktūra yra projektuojama pagal standartus, kuriuos klimato kaita akivaizdžiai verčia koreguoti. Dykumos užklumpamos gausių liūčių, o šaltieji regionai turi taikstytis su tirpstančiais ledynais, kurie atitinkamai sukuria savo pasekmes“, – pastebi D. Pupeikis.
Lietuvos miestai nėra pasiruošę gamtos stichijoms
Profesorius dalijasi, kad politikams ypač svarbu atkreipti dėmesį į tinkamos infrastruktūros būtinybę, praturtinant ją išmaniais sprendimais. D. Pupeikis pastebi, kad, deja, reikalavimas turėti lietaus nuotekų sistemas Lietuvoje atsirado tik prieš kelerius metus.
„Išmaniųjų miestų kriterijai reikšmingai apima ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, kurie sąlygoja tiek socialinę lygybę, tiek teisę į saugią aplinką, švarų vandenį ir kitus šiame kontekste aktualius aspektus. Manau, kad miestai turi būti vystomi užtikrinant reikiamą inžinerinę infrastruktūrą ir priimant visai visuomenei naudingus sprendimus, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties“, – apie pajamų įtaką gyvenamajai vietai kalba pašnekovas.
Jis teigia, kad strategiškai ir politiškai miestai turėtų rinkti daugiau duomenų, atlikti daugiau simuliacijų, vertinimų, skaičiavimų apie gresiančius pavojus, kad investicijos būtų nukreipiamos tikslingai bei užkertamas kelias gamtos stichijų sukeliamiems padariniams.
„Net ir turtingoje šalyje, tokioje kaip JAE, niekas nenumatė, kad gali kilti toks pavojus. Pasekmes matome visi. Dubajuje žiemos ar iškritusio sniego atveju taip pat būtų katastrofiškų pasekmių ir nemanau, kad miestas yra tam pasiruošęs. Bendrai, politikai gali rinkti daugiau duomenų, atlikti daugiau simuliacijų, įsirengti perspėjimo sistemas, pasitelkti mokslininkus, inžinierius kritiškai svarbios infrastruktūros užtikrinimui“, – sako D. Pupeikis.
Profesoriaus nuomone, Lietuvos miestai nėra pasiruošę įvairioms gamtos stichijoms. Jis abejoja, ar mes turime planus, kaip tokiais atvejais reaguoti. Pavyzdžiui, kaip vystytųsi potvynis esant ledų sangrūdai ar kas būtų įvykus nelaimei Kauno hidroelektrinėje.
Pasak D. Pupeikio, pavyzdžiai Vilniuje dėl nepakankamo lietaus surinkimo sistemos pralaidumo ar potvynio Kauno r. ties Radikiais parodo mūsų pažeidžiamas vietas ir nepakankamą dėmesį, kadangi susirūpiname tik jau įvykus nelaimei.
„Manyčiau, kad ateityje iššūkių, susijusių su gamtos reiškiniais, tik daugės. Šildamas klimatas sukuria šiltų ir šaltų oro masių susidūrimus, o tai sąlygoja stichines nelaimes, kurioms turime ruoštis iš anksto“, – sako KTU profesorius D. Pupeikis.
