Du dramatiški įvykiai skirtinguose žemynuose vasario viduryje sukėlė cunamio bangą pasaulio chemijos pramonėje, tos bangõs neišvengė ir polistireninio putplasčio gamintojai ir vartotojai Lietuvoje.
Vasario 13-17 dienomis Šiaurės Amerikoje siautėjo audra Uri, kurią lydėjo itin didelis speigas, ir būtent jis skaudžiai smogė Teksaso energetikos infrastruktūrai ir šioje valstijoje sukoncentruotiems chemijos pramonės kompleksams. Praktiškai visa gamyba sustojo.
Savaitraštis „Chemical & Engineering News“ kovo 24 d. rašė, kad „praėjus daugiau kaip mėnesiui vis dar vaitojama dėl to, kad nuolat trūksta polimerų ir kad tai varžo tokias pramonės šakas kaip automobilių gamyba. Chemijos įmonių vadovai sako, kad pramonė į normalų lygį gali negrįžti dar 6 mėnesius.“
Tuo tarpu vasario 12 dieną paskelbta, kad prieš dvi dienas didžiulėje Maasvlakte chemijos gamykloje Nyderlanduose įvyko avarija. Dėl mechaninio gedimo uždarytas padalinys, kuriame pagaminama 680 tūkst. tonų stireno per metus. Iki šios dienos gamykla nepaskelbė jokio pranešimo apie tai, kada stireno gamyba gali būti vėl pradėta.
Taip, pasaulyje – žiaurus stireno deficitas
Putplastį EPS sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai junginiai stirenas ir pentanas – angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Visa tai – chemijos pramonės produktai.
Europoje polistireno gamyba ir suvartojimas yra subalansuoti. Normaliomis sąlygomis, kiek jo pagaminama, tiek praktiškai ir sunaudojama.
Tuo tarpu JAV savo pagamintą stireną daugiausia eksportuoja į Kiniją, kuri po pandemijos sukeltos krizės atsigauna sparčiausiai ir yra labai alkana kuo įvairiausių išteklių.
Tad Europoje ir Jungtinėse Valstijose gamybiniai pajėgumai tuo pačiu metu dramatiškai smuko, o peralkusi Kinija ieško, kur pasistiprinus. Suveikia pasiūlos ir paklausos dėsnis, kainos šauna į viršų.
Tad kokios tos kainos?
Šiemet sukanka 70 metų, kai Vokietijos chemijos koncernas BASF užpatentavo polistireninį putplastį EPS. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis. BASF tebelieka vienas didžiausių polistireno tiekėjų pasaulyje.
Arturas Indičianskis, BASF verslo plėtros Šaurės ir Baltijos regone vadovas, iš savo didelės patirties dabartines žaliavų kainas komentuoja ramiai.
“Taip, dabar susidėjo kelios itin nepalankios aplinkybės, kurios nulėmė kuo įvairiausių chemijos pramonės gaminių kainų augimą. Ir anksčiau būdavo jų šuolių, tačiau ilgainiui kainų kalnelius pakeisdavo nuokalnės. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesio polistireno kainų lygis yra arti, tačiau nepasiekė, 2017 ar 2018 metų kovo lygio. 2017 metai ir pasibaigė gana aukštomis žaliavos kainomis, tačiau 2018 metai – labai žemomis”, – sako A. Indičianskis.
Anot jo, reikėtų pamiršti 2020 metus, kai polistireno kainą žemyn spaudė dėl pasaulinės pandemijos kritusi paklausa, o naftos kaina maždaug prieš metus kurį laiką net buvo neigiama.
EPS surinkimas ir perdirbimas
Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis sako, kad dabartinė padėtis dar kartą ragina rimtai atsigręžti į Europos Žaliąjį kursą ir pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.
„Putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Jau kelis dešimtmečius EPS pasaulyje yra perdirbamas ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS gaminti. Sutelkę centrinės valdžios, savivaldybių, visų gyventojų pastangas, turime sukurti nacionalinį EPS surinkimo tinklą, kaip yra Danijoje“, – sako S. Skrodenis.
PPA nariai surenka ir perdirbėjams pateikia jų pagaminto putplasčio atraižas.
Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.
PARTNERIO TURINYS
