Valstybės saugomuose Kalnaberžės dvaro sodybos rūmuose, esančiuose Kėdainių rajone, pradėti stogo tvarkybos darbai. VĮ „Lietuvos paminklai“ parengė Kalnaberžės dvaro sodybos rūmų stogo bei fasadų remonto ir restauravimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektą (projekto vadovė Regina Tumpienė). Projektas parengtas atlikus išsamius taikomuosius architektūros, fasadų polichromijos, istorinius, archeologinius, cheminių tinko ir dažų, medienos ir mūro drėgmės bei užterštumo tyrimus. Dvaro stogą tvarko bendrovės „Irdaiva“ darbuotojai, darbams vadovauja Andrius Milkius.
Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi penki Kalnaberžės dvaro sodybos pastatai nuosavybės teise buvo perduoti Lietuvos Respublikai pagal ieškovo, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, prašymą, paimant nekilnojamąjį turtą iš atsakovo – įmonės „Lukta“. Šiuo metu Kalnaberžės dvaro sodybos valdytojas yra labdaros ir paramos fondas „In corpore LT“, kuriam Kalnaberžės dvaro sodybos komplekso priežiūra panaudos būdu patikėta 10 m. laikotarpiui.
Kalnaberžės dvaro sodybą sudaro rūmai, tvartas, kluonas, kalvė, arklidės liekanos ir parkas. Istoriniuose šaltiniuose Kalnaberžės vietovė imta intensyviai minėti 1371–1372 m., karų su kryžiuočiais laikotarpiu. XVIII a. pab. Kėdainių grafystė kaip kraitis atiteko Radvilų Olykos–Nesvyžiaus linijos palikuonio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dukrai iš antrosios santuokos Veronikai Joanai Radvilaitei (gim. 1754 m.), jai ištekant už grafo Pranciškaus Čapskio.
1890 m. dvarą paveldėjo jame su šeima vasarodavęs valstybės veikėjas Piotras Stolypinas. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, dvaras atiteko valstybės žinion, kelis metus jį valdė poetas Kazys Binkis, nuo 1926 m. čia veikė mažamečių nusikaltėlių kolonija, sovietmečiu veikė vaikų internatas.
Dabartinis Kalnaberžės dvaro sodybos valdytojas, bendradarbiaudamas su vietos bendruomene, apleistą ir neprižiūrimą kultūros paveldo objektą yra numatęs pritaikyti visuomenės poreikiams. Tikimasi, kad objekte vyks kultūriniai renginiai, bus skatinamas bendruomeniškumas, pilietiškumas, Lietuvos žmonėms ir turistams bus suteikta galimybė prisiminti senas Kalnaberžės dvaro tradicijas, susipažinti su dvaro praeitimi. Tai dar vienas atvejis, kai bendromis valstybės bei visuomenės pastangomis imamas gaivinti užmirštas kultūros paveldo objektas.
Kaip ir įprasta Lietuvoje – tvarkybos darbai pradedami nuo stogo, kitąmet, jei bus skirtas pakankamas finansavimas, bus tvarkomi fasadai, pamatai ir langai.
Tvarkybos darbai finansuojami pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vykdomą 2017 metų Paveldotvarkos programą. Stogo tvarkybos darbams iš valstybės biudžeto skirta 160 tūkst. eurų.