Buvusi medžio apdirbimo kombinato katilinė Klaipėdoje tapo eksperimento epicentru: čia įsikūrė viena didžiausių bendradarbystės (angl. „coworking“) erdvių Baltijos šalyse su integruota gyvenamąja vieta (angl. „coliving“), privačiu sporto klubu ir restoranu „Light House“.
Dirbti komandoje ir individualiai
Architektūrinės dalies autoriai – „2L architektai“, interjero projektuotojai – „A01 architektų“ komanda. Abu kolektyvai dirba kartu, dalijasi žiniomis, papildo vienas kitą ir bendradarbiauja. Tai užtikrino sklandų darbą ir kokybišką rezultatą nuo statybų pradžios iki interjero įgyvendinimo.
Architektų biuro „A01 architektai“ architektai Živilė Putrimaitė ir Darius Romanovskij pasakojo, kad viena pirmųjų jiems tekusių užduočių – daugiau nei 6 tūkst. kv. metrų plotą sudalyti į bendradarbystės erdves, konferencijų salę, nedidelius biurus ir kitas funkcines zonas, sykiu išlaikyti vizualinį interjero vientisumą.
Bendradarbystės ir gyvenamosios erdvės interjero autorių detalizuotos iki smulkmenų, pavyzdžiui, ženklų ant stiklo pertvarų ir augalų vazonuose. Biurų patalpos, skirtos nuomininkams, buvo įrengtos pagal dizaino koncepciją, kurioje buvo nurodyta grindų dangos, paliktos atviros lubos ir įrengtos stiklo pertvaros.
Nemažai dėmesio interjero architektai skyrė ir pastato holui, kurio išskirtinė detalė yra bendradarbiaujant su apšvietimo instaliacijų meistru Linu Kutavičiumi sukurti interaktyvūs besisukantys nuo lubų nuleisti žiedai. Panašiais žiedais L. Kutavičius dar 2016 metais įšvietė išsaugotą katilinės kaminą.
Praėjimo zonos apšviestos prožektoriais ant bėgelių. Artūro Butos nuotr.
Bendradarbystės erdvėje sukurta 140 darbo vietų. Visos jos išrikiuotos prie langų, o konferencijų ar pagalbinės patalpos nukeltos į pastato gilumą. Beje, be darbo vietų čia įrengtos ir ryškiaspalvės miego kapsulės trumpam poilsiui.
Bendradarbystės erdvėje įrengtos atviros darbo vietos, nedideli stiklo pertvaromis atskirti biurai, konferencijų salė su drabužine, bendra poilsio zona. Prireikus erdvės nesunkiai transformuojamos.
Pagrindiniai akcentai, formuojantys erdvę ir padedantys joje orientuotis, yra sukurti skirtingų formų ir medžiagiškumo tūriai. Pirmasis – virtuvėlė ir kavos zona su arkine erdve bei kirsto aliuminio lakšto apdaila. Antrasis – juodas kubas, kurį sudaro trys salės. Viena kubo pusė skaidri, kita – uždara, išnaudojama rašymui ir privatumui užtikrinti. Čia taip pat yra keletas nedidelių uždarų kambarėlių ir konfidencialiems pokalbiams ar kolegų diskusijoms. Visuose pokalbių kambariuose ypač didelis dėmesys skirtas akustikai, juose garsą sugeria minkštieji baldai ir sienų apdaila.
6 tūkst. kv. metrų plotas sudalytas į bendradarbystės erdves, konferencijų salę, nedidelius biurus ir kitas funkcines zonas. Artūro Butos nuotr.
Vengė agresyvių spalvų
Bendradarbystės erdvėje vyrauja ramios, žemiškos spalvos, baldų detalėse (stalų kojos, spintelės, kabyklos) panaudota nemažai jaukumą kuriančio medžio. Rekreacinę funkciją bendradarbystės erdvėje atlieka ne tik virtuvė, bet ir kelios zonos, kur, atsitraukus nuo darbo vietų, galima išsivirti kavos. Darbuotojų poilsiui skirti jogos, meditacijų, mankštos kambarėliai.
80 vietų konferencijų salę sulankstoma akustine siena galima padalyti į dvi mažesnes sales. Kėdės čia laisvai stumdomos, prireikus, gali būti transformuojamos į kėdę ir staliuką.
Bendradarbystės erdvės apšviestos skirtingai. Pavyzdžiui, praėjimo zonos – prožektoriais ant bėgelių. Balti prožektoriai itin išryškėja juodų lubų fone. Virš darbo vietų įrengtas bendras, tolygus apšvietimas, konferencijų salėje apšvietimas įrengtas eilėmis. Jei pageidaujama, galima apšviesti skirtingas konferencijų salės zonas.
Pokalbių kambariuose ypač didelis dėmesys skirtas akustikai, čia garsą sugeria minkštieji baldai ir sienų apdaila. Artūro Butos nuotr.
Darbo vietoms parinkti kokybiški ir ergonomiški baldai. Minkštuosius baldus – minkštasuolius, akustines sieneles ir visus karkasinius – individualiai projektuotas virtuvėles ir kavos zonas, taip pat pusapvalį registratūros stalą, kuriam pagaminti panaudotas medžio lukštas, gamino klaipėdiečiai baldininkai.
Gyvenamojoje zonoje, kurioje galima apsistoti ilgesniam laikui, įrengta virtuvė, svetainė ir lofto tipo kambariai, kuriuose pagal poreikį gali būti ir vieno aukšto arba dviaukštės lovos.
Darbuotojams ir lankytojams įrengti ir Lietuvoje analogų neturinti erdvė, skirta kūrybai. Čia galima rasti ir 3D spausdintuvų, ir paprastų plaktukų, veržliarakčių – čia įrankių sau ras tiek robotikos entuziastai, tiek architektūros ar inžinerijos studentai.
Pokalbių kambariuose ypač didelis dėmesys skirtas akustikai, čia garsą sugeria minkštieji baldai ir sienų apdaila. Artūro Butos nuotr.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 vasaris.
