Kovo mėnesį dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros vamzdynuose mirus trims legionierių liga (legioneliozės infekcijos forma) susirgusiems vilniečiams, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (VEI) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai atliko reidą įvairiuose šalies miestuose, tikrindami, ar karšto vandens temperatūros atitinka higienos normos reikalavimus.
Per mėnesį atlikta daugiau nei 130 neplaninių patikrinimų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, kuriuose įvairiose vandens vartojimo vietose matuotos šalto ir karšto vandens temperatūros, taip pat tikrintos iš šilumos tinklų paduodamo ir grįžtamo termofikacinio vandens bei į karšto vandens sistemas už šilumokaičių paduodamo ir į šilumokaičius grįžtamo karšto vandens temperatūros.
Dauguma šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų tinkamai prižiūri šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius ir užtikrina, jog vandens vartojimo vietose būtų tiekiamas tinkamos temperatūros karštas vanduo. Pažeidimų nenustatyta Vilniaus, Kauno ir Utenos miestų bei rajonų daugiabučiuose bei visuomeniniuose pastatuose.
„Nustatyti tik keli atvejai, kuomet Joniškio, Pakruojo ir Rokiškio daugiabučių namų gyventojų butuose iš vandens maišytuvų tekėjo žemesnės nei 50 laipsnių temperatūros karštas vanduo, taip pat karšto vandens temperatūros neatitikimai nustatyti Šiaulių bendrabučio vonios ir dušo patalpose, Joniškio pagrindinėje mokykloje ir viešbutyje Druskininkuose“, – teigė VEI viršininkas Jurgis Dumbrava.
VEI viršininkas reikšmingomis įvardijo per patikrinimus atliktas karšto vandens temperatūros registravimo išklotinių ar šilumos punkto žurnalų duomenų analizes, nes tokiu būdu pavyko nustatyti, ar tikrinamuose objektuose karšto vandens temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus per paskutinius tris mėnesius. „Iš duomenų paaiškėjo, kad karšto vandens temperatūra iki 40 laipsnių nakties metu buvo mažinama viename daugiabutyje, kuriame įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija, Klaipėdoje, taip pat vienoje šio miesto švietimo įstaigoje, kurioje be šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo leidimo šilumos punkto įrenginių darbą reguliavo kiti asmenys mažindami karšto vandens temperatūrą nakčiai“, – pažeidimus vardijo J. Dumbrava.
Specialistai pabrėžia, kad karšto vandens temperatūros mažinimas nakties metu tai nėra išeitis sutaupyti, priešingai, tai – grėsmė, nes siekiant sumažinti užsikrėtimo legionelioze riziką vienas iš esminių reikalavimų – tinkamos vandens temperatūros palaikymas šalto ir karšto vandens sistemose.
„Legioneliozės prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 laipsnių, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 laipsnių, o vartotojų čiaupuose – iki 60 laipsnių“, – teigė NVSC direktoriaus pavaduotojas Robertas Petraitis.
NVSC atstovas priminė, kad Legionella bakterijos dauginasi 20–45 laipsnių temperatūros vandenyje, aukštesnėje nei 60 ir žemesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje jos nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla aukščiau 65 laipsnių. Būtent dėl šios priežasties karšto vandens sistemoje turi būti nuolat palaikoma aukštesnė nei 50 laipsnių temperatūra. Taip pat ne mažiau svarbu išlaikyti ir tinkamą šalto vandens temperatūrą – ne aukštesnę kaip 20 laipsnių. Per patikrinimus matuojant šalto vandens temperatūrą pažeidimų nenustatyta.
Kadangi kai kuriuose tikrintuose objektuose karšto vandens temperatūra vandens vartojimo vietose balansavo ties 50 laipsnių riba, atkreipiamas dėmesys, jog esant tokiai temperatūrai pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalo atsakingai kontroliuoti, kad ji nekristų žemiau normos. „Karšto vandens temperatūrą būtina kontroliuoti dviejuose taškuose – šilumos punkte už vandens šildytuvo ir labiausiai nuo jo nutolusiose karšto vandens vartojimo vietose“, – priminė J. Dumbrava.
Pastatų, kuriuose nustatyti pažeidimai, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai buvo įpareigoti spręsti problemas, kad vandens vartojimo vietose karšto vandens temperatūra atitiktų reikalavimus. Specialistai taip pat kontroliuoja, kad problemos būtų operatyviai sprendžiamos ir vandens vartojimo vietose būtų užtikrinta tinkama karšto vandens temperatūra.
