Bendradarbystės erdvė (angl. Hub) „Pixel Hub“ – vieta, kur po vienu stogu susiburia medijų, informacinių technologijų, rinkodaros specialistai, kur gimsta bendros veiklos, projektai, dalijamasi patirtimi ir žiniomis.
Pritaikė ir darbui, ir poilsiui
Bendradarbystės erdvėje dominuoja atviros vietos, kuriose gali dirbti maždaug 30 įvairių sričių specialistų. Greta pagrindinės erdvės įrengti 5 nedideli kabinetai stiklo sienomis, atgręžtomis į bendrąsias erdves. Kabinetai skirti poilsiui, susikaupimui, susitikimams su klientais, pokalbiams telefonu arba net miegui.
Čia darbuotojų laukia patogus krėslas, užrašų stalelis, ant sienos kabo didelis veidrodis. Norintieji valandėlę nusnūsti gali pasinaudoti kabinetu su lova ir užtraukiamąja užuolaida.
Truputį atokiau nuo bendrosios erdvės įrengta virtuvėlė. Prie jos įkurdinta fotostudija, kurią kartu su virtuvėle galima sujungti į vieną erdvę susitikimams ar renginiams arba atskirti į atskiras, panaudojant akustinę užuolaidą. Fotostudija projektuota taip, kad būtų kiek galima universalesnė. Pavyzdžiui, kad ją būtų lengva transformuoti į mokymų erdvę su stalais, kėdėmis, projektoriumi. Bendrojoje erdvėje įrengta ilga medinė 12 m ilgio palangė-baras, prie kurios stovi patogios aukštos kėdės. Čia smagu išgerti puodelį arbatos, pavartyti knygą, padirbėti su savuoju nešiojamuoju kompiuteriu ar tiesiog pailsinti akis.
Prioritetas – patogumas
Nors bendradarbystės erdvėje įrengta erdvi dienos šviesos fotostudija, aprūpinta profesionalia technika, orientuota į fotografus, filmuotojus ir kitus medijos specialistus, čia priimami ir kitų sričių – informacinių technologijų, rinkodaros, socialinių tinklų – profesionalai. Anot bendradarbystės erdvės kūrėjų, svarbu, kad čia dirbantys žmonės papildytų vieni kitus savo žiniomis, kompetencijomis.
Triukšmingesnės zonos, tokios kaip studija ir virtuvėlė, įrengtos atokiau nuo bendradarbystės erdvės darbo vietų, o sandėlis, kuriame visi naudotojai gali laikyti savo turimą techniką ar kitus daiktus, – arčiau įėjimo durų. Studija ar susitikimų kambariai pasiekiami praeinant šalia dirbančių žmonių, o ne tarp jų. Didelis dėmesys buvo skiriamas stalams, jų patogumui, aukščiui. Vienas priešais kitą sėdinčius žmones skiria nedidelės sienelės su žaluma ir akmenukais, dėl patogumo jose įmontuoti elektros ir tinklo kištukiniai lizdai.
Nedidelių kambarių sienos pilkos, tačiau bendradarbystės erdvėje dominuoja balta spalva, tiek sienų, tiek baldų. Pasirinkta spalva padėjo sukurti šviesų, jaukų interjerą, kita vertus, visi čia dirbantys žmonės patys savaime yra spalvotos asmenybės.
Koks pastatas yra patogus?
Kastytis Bieliauskas.
Architektų biuro „B architects“ architektas
Pastaruoju metu neretai girdime terminą „universalus dizainas“. Sąvoka iš esmės apibūdina kūrybos objektą nuo daikto iki pastato architektūros ar interjero sprendinių.
Visuomeninių pastatų, ypač biurų, statytojams, augant konkurencijai, tampa ypač aktualu būti patraukliems tiek didelėms įmonėms, tiek pavieniams asmenims. Natūralu, kad projektuojamos pastatų erdvės privalo turėti galimybę būti nesunkiai transformuojamos. Populiarios tampa bendradarbystės erdvės, atviro plano (angl. „open space“) biurai, kur žmonės bendroje erdvėje nuomojasi savo darbo vietą, gali naudotis bendromis konferencijų, poilsio ir kitomis patalpomis. Keičiantis darbo pobūdžiui, nykstant riboms tarp valstybių, dažnai pavieniams asmenims ar augančioms kompanijoms tokios darbo erdvės yra patraukliausias pasirinkimas.
Taigi atsižvelgdami į natūraliai besiformuojančius principus ir poreikius, architektai ar interjero dizaineriai kuria erdves, įgalinančias be didelių sąnaudų turėti bendrą ar lengvai fiziniais barjerais pagal poreikius į patalpas skaidomą erd vę.
Dažniausiais interjero sprendiniais tampa minimalistinė stilistika, naudojant betoną, keramiką, medžio apdailą ar jos imitaciją. Erdvės skaidomos berėmėmis stiklo vitrinomis, vis drąsiau ieškoma ir paprastesnių, bet niekuo estetiškai nenusileidžiančių sprendinių, pavyzdžiui, užuolaidomis atskiriamos poilsio zonos, nedidelėms pertvaroms naudojama metalo armatūros grafika, kurianti tik ribos pojūtį.
Grindų dangoms taip pat ieškoma ne tik patrauklaus, bet ir ilgaamžio sprendimo. Pamėgtas akmens masės plyteles pakeičia PVC danga, kuri ir malonesnė naudotis, ir turi gana platų spektrą atspalvių bei raštų. Kiliminė danga taip pat puikus sprendinys, tačiau ji, vertinant didelį judėjimo intensyvumą, po truputį praranda savo dominavimą.
Priklausomai nuo interjero stilistikos, pastato architektūrinių sprendimų, kuriamos erdvės be mobilumo dar pasižymi ir aktyvia erdve socialiniams poilsio, bendravimo poreikiams tenkinti. Kuriamos poilsio, kavinių, lauko terasų zonos, imituojami žiemos sodai, gamtinė aplinka – visa tai tam, kad darbo produktyvumas būtų aukštesnis, o žmogus neužsisėdėtų tik prie savo darbo stalo.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.
