Pirmieji LEED GOLD laurai – „Continental“ gamyklai Lietuvoje

Vokiško kapitalo korporacijos „Continental“ gamykla yra neabejotinai reikšmingas objektas mūsų valstybės istorijai – per palyginti trumpą statybos ir įrengimo laiką gamykloje apsilankė net du Lietuvos prezidentai: bebaigianti kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi klojant pirmuosius gamyklos pamatus ir prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į gamyklos atidarymą.

Nacionalinė gamykla

Gamykla – ne naujas teatras ir net ne naujas Nacionalinis stadionas. Tačiau abiejų prezidentų išskirtinis dėmesys šiam objektui yra pagrįstas svarbiomis aplinkybėmis – tai viena iš didžiausių gamyklų, pastatytų iki tol buvusiame plyname lauke. Gamyklos teritorijai parinkta vieta – Kauno LEZ, kurio plėtra ir su tuo susijęs darbo vietų atsiradimas sprendžia eilę socialinių klausimų ir dalinai tokias aštrias, kaip migracijos, problemas. „Kauną „Continental” pasirinko dėl kelių priežasčių: pirmiausia, Kaunas yra pagrindinis Lietuvos pramonės, elektronikos ir automatikos gamybos centras. Šiame moderniame regione gausu aukštos kvalifikacijos specialistų – bent apie 10 proc. studentų Kaune studijuoja būtent elektronikos inžineriją. Taip pat, regionas turi tinkamą infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių Kaunas pasirodė ideali vieta mūsų naujajai gamyklai” – atidarymo ceremonijoje kalbėjo gamyklos Lietuvoje vadovas Shayan Ali.

Aišku, gamyklai neįprasta suteikti nacionalinio objekto statuso. Tačiau jos reikšmė neabejotina – tai naujas požiūris į darbuotoją, kuris nėra tik prakaitą liejantis sistemos sraigtelis, o lygiavertis partneris, dalyvaujantis kuriant produktą. Gamykloje sukurtos darbo sąlygos atitinka aukščiausius standartus. Pažvelgus į gamyklos planą, matyti lanksčiai suplanuotos patalpos su pasitarimo kambariais, daug bendrų erdvių – poilsio, restorano ir vidaus kiemelio, pritaikyto darbuotojų poilsiui. Anot gamyklos vadovo Shayan Ali, „ši gamykla buvo suprojektuota ir pastatyta teikiant išskirtinį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Tai pirmasis „Continental Automotive” gamyklos projektas, kuriam suteiktas tarptautiniu mastu pripažįstamas auksinis LEED sertifikatas už panaudotus tvarius sprendimus“. Darbuotojams šiame pastate sukurtos ir sveikos mikroklimato sąlygos, komfortiškas automatizuotas apšvietimas darbo vietose, jaukios darbo ir poilsio zonos.

„Continental“ suprojektuoti buvo patikėta jaunam, tačiau patyrusiam architektų biuro „StART studio“ kolektyvui, kuriam vadovauja architektė Justina Narauskienė. Biuras buvo pasirinktas pagrindinio gamyklos projektuotojo – „Baltic engineers“, su kuriuo architektams ne vieną kartą teko bendradarbiauti projektuojant kitus objektus.

Darbuotojams šiame pastate sukurtos sveikos mikroklimato sąlygos, komfortiškas automatizuotas apšvietimas, jaukios darbo ir poilsio zonos.

Projektavimo procesas – glaudus komandinis darbas

Nemažai laiko projektavimo procesui skyrė ir gamyklos atstovai. „Kliento dalyvavimas visuose projektavimo etapuose buvo betarpiškas ir nepertraukiamas. „Continental“ projektų vadovas viso projektavimo metu laiką praleido tarp Vilniaus, Kauno ir centrinio „Continental“ biuro Frankfurte“ – sako architektė J. Narauskienė. „Projektavimo etapas buvo suskirstytas atkarpomis, kur kiekviena dalis buvo tvirtinama „Continental“ specialistų ir vadovų vidinių „workshop“ (kūrybinių dirbtuvių) metu“.

Projekto architektūrinė dalis, projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir darbo projekto etapai užtruko apie 8 – 9 mėnesius. Su pastato genprojektuotoju UAB „Baltic Engineers“, kuri yra inžinerinė ir projekto valdymo kompanija, vyko nuolatinis komandinis darbas, taip pat dirbant vyko nepertraukiamas tarpusavio veiksmų derinimas ir koordinavimas 3D aplinkoje.  Todėl projektavimo komandos turėjo būti susiderinę, kad darbus įvykdytų per tokį trumpą laiką – dalis projektavimo darbų buvo atliekama ir statybų metu. „Korektūrų nebuvo išvengta“ – dalinasi patirtimi J. Narauskienė. –  „Jos buvo įtakotos technologinių procesų optimizavimo, skubiai reaguojama į kliento pageidavimus. Gamybos ir sandėlio zonos užima didžiausią dalį ploto, ten turime pilnai atitikti technologijos reikalavimus, kolegų inžinierių ir gaisrinės saugos reikalavimus. Tačiau pastato administracinėje dalyje jau galėjome pasiūlyti daugiau savo sprendimų, prie kurių teko taikyti inžinerinių sistemų projektuotojams“ – dalinasi patirtimi J. Narauskienė.

Visą projektavimo komandą sudarė apie 40 žmonių, tame tarpe ir keturi architektai iš „StART studio“, pasitelkta ir konsultantų pagalba: LEED konsultantai iš Lenkijos – „ Visio ARCHITECTS“ , virtuvės technologijoms „Gastro-projekt PL“, „FM global“ konsultantai ir kt.

Kartelė užkelta aukštai

Dažniausiai gamyklos architektūrinei išraiškai nėra skiriama daug dėmesio. Svarbiausia sutalpinti visą reikiamą technologiniam procesui ir inžinerijai įranga į „dėžę“ ir pasirūpinti, kad statybos procesas būtų kuo spartesnis. Nors „Continental“ gamyklai buvo uždėtas „brandbook“ (korporatyvinio stiliaus vadovo) apynasris, tačiau architektė teigia, kad projektuojant administracines patalpas ir pagrindinį fasadą pavyko pasiekti išskirtinės bei originalios išraiškos, kuri kaip pavyzdinė buvo įvertinta ir gamyklos vadovybės.

„Taip, turėjome vadinamą stiliaus vadovą “brandbook” kurio privalu laikytis visiems architektams projektuojantiems  „Continental“. Jame daugiausiai apriboti spalviniai, formos, proporcijos sprendimai bei žinoma kokybės reikalavimai. Tačiau klientas yra ypač atviras naujoms pastatų projektavimo tendencijoms, vidaus erdvių moderniam planavimui ir interjero sprendimams (Šiuo metu rengiamas ir Headquaters modernus biuru pastatas Hanoveryje) taigi, kartelė mums buvo užkelta pakankamai aukštai.

Nepaisant to, kad klientas savo visiems pastatams taiko korporatyvinį standartą (spalvoms, medžiagoms, formoms) ir kokybes reikalavimus, priėmė architektų pasiūlymus pagrindinio fasado sprendimams- pagrindinis įėjimas formuojamas netaisyklingos formos laužytų plokštumų stogeliu, orientuotu aikštės link, naudota corpo spalva. Architektai turėjo visišką laisvę kuriant interjerą interpretuoti „Continental“ standartą vestibiulio, biuru erdvėse ir visiškai nevaržomai kurti restorano interjerą. „Klientas aiškiai deklaravo poziciją

savo darbuotojams sukurti maksimalų komfortą. Sukūrėme vidinius kiemus darbuotojų poilsiui, kurie taip pat ženkliai pagerina darbo aplinką, natūralų apšviestumą „open space“ tipo biuruose“ – tvirtina architektė.

Išvengta beveidės „dėžės“ įvaizdžio

Gamykla buvo suprojektuota taip, kad sukurtų inovatyvią, integruojančią ir į ateities poreikius orientuotą darbo aplinką. „Projektuojant buvome kolegiškoje konkurencijoje su Vengrijos gamyklos stipria projektavimo komanda ir šiandien ypač esame laimingi, kad būtent mūsų pasiūlyti sprendimai bus integruojami ir į kitas naujai statomas gamyklas“ – sako architelktė.

Gamyklos prieigos tikrai neleis pasijausti, kad atvykot į tipinę „technologinę dėžę“.  Projektas vystomas kaip „Greenfield investment project“ (plyno lauko investicinis projektas), tačiau per 8 mėnesius projektavimo darbų ir 15 mėn statybos darbų tuščias sklypas tapo pilnai urbanizuota  teritorija su pastatų kompleksu. Ne tik su inžinerine bet ir socialine infrastuktūra,  viešosiomis funkcijomis, integruota želdynų teritorija, rekreacinėmis  ir sporto erdvėmis. Visa ši vidinė sklypo urbanistika nėra planuota atsietai nuo aplinkinių teritorijų. Planuojami prisijungimai prie miesto dviračių takų, autobusų maršrutų, o įrengta aikštė yra atvira bendro naudojimo erdvė visiems apylinkių gyventojams.

Įspūdingi užmojai

Anot architektės, buvo gauta tiksli technologinė užduotis gamybos ir sandėliavimo zonoms,  įrangos techniniai galingumai ir poreikiai, planuojami darbuotojų srautai, logistikos ir automobilių srautai. Projektavimas vyko vadovaujantis „Continental“ standarto knyga,  „LEED Gold“ reikalavimais pastato tvarumui, „FM Global“ sugriežtintais papildomais gaisrinės saugos reikalavimais. Projektas ir pastato AsBuilt modelis kurtas BIM projektavimo platforma.

Pastato laikančiosios konstrukcijos – gelžbetoninės kolonos ir perdangos plokštės bei metalinės santvaros.  Stogo danga – gelžbetoninės plokštės ir „Ruukki“ profiliuotos skardos paklotas. Sienoms naudotos „Sandwich“ tipo plokštės, kurias taip pat tiekė suomių koncerno „Ruukki“ atsovai Lietuvoje. Administracinis korpusas pastatytas iš blokelių, apdailintas „Ruukki“ aliuminio kasetėmis. Aliuminio fasadų sistemos ir langai („Reynaers“), „Clestra“ vitrininės pertvaros, „Rigips“ gipskartonio pertvaros.

Nauja gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, šiuo metu užimanti 22 tūkst. kv. m teritoriją, susideda iš gamybinių, administracinių ir sandėliavimo patalpų. Visi komplekso statiniai sudaro apie 23 000m², tūris apie 200 000 m³;  dviejų aukštų su anstratu aukštis – apie 17 m; energinė klasė A+. Per parą suplanuotos 1200 vietos darbuotojams, vienu metu maksimaliai gali dirbti iki 600 žmonių, jiems numatytas 200 vietų restoranas. Bendras pastatų komplekso plotas apie 23 000 m². Pagrindinis gamybos pastatas su sandėliavimo patalpomis sudaro 22 000m²,  iš kurių administracinės patalpos užima 6 000 m² ploto. Įrengtas apie 190 vietų parkingas su elektomibilių, green car, car pool vietomis, apie 50 dviračių parkingas, 25 mtociklų vietos. Administraciniame pastate vidinio kiemo sodas 400m² ir žalias stogas 300m². Pastato prieigose 1ha ploto aikštė ir su želdiniais, amfiteatru ir lietaus sodu, sporto ir mokymų pastatas su universalia atvira multifunkcinė sporto aikšte.

Inovatyvūs interjero sprendimai ir „švarios“ patalpos

Pagrindinė reprezentacinė erdvė yra vestibiulio ir recepcijos erdvė. Šiuo vestibiuliu kas dieną praeina visi gamyklos darbuotojais ( apie 1200 per parą) taip pat čia sutinkami svečiai ar būsimi gamyklos darbuotojai. Pirmame aukšte numatytos poilsio erdvės gamyklos darbuotojams su vaizdu į vidinį sodą. Gamybos erdvės turi būti „švarios“ ir nekaupti statinio krūvio, todėl buvo naudojama konduktyvinė epoksidinė danga ABP, epoksidinė danga SIKA, bendroms erdvėms didelio formato akmens masės plytelės, PVC rulonės, kiliminės dangos. Gamybos salės erdvėje yra suprojektuotos poilsio ir kavos zonos su  natūralia šviesa per “solarTubes” šviesos kanalus, minkštais baldais.

Biuro erdvėse taip pat gausu multifunkcinių erdvių, skirtų tiek poilsiui, tiek susitikimams, mokymams ir bendradarbystei – susitikimų kambariai, laukiamieji su minkštais baldais. Vestibiulyje numatyta “show room” funkcija su produktų ekspozicija bei ekspozicine siena – ekranu.  Viena įspūdingiausių – erdvė su juodais vestibiulio laiptais. Tai konsolinė metalinių laiptų konstrukcija.  Po ja – poilsio erdvė, kavos zona, dekoratyvi siena  per du pastato aukštus. Užlipus laiptais iš antro aukšto atsiveria vaizdas į kiemo amfiteatro aikštę.

„Mūsų projekte restoranui buvo skirta daug dėmesio, tai labai svarbi funkcija ir klientui. Užduotis pabrėžtinai buvo – atitolti nuo standartinės gamyklos valgyklos tipo“ – pasakoja architektė. Taip buvo suprojektuotas apie 200 vietų atviros virtuvės tipo restoranas su savitarnos maisto išdavimo linija ir keliomis „POP up“ maisto salomis.  Maitinimo zonas stengėmės kurti kuo įvairesnes, pradedant nuo bistro tipo su baro stalais, metalinėmis kėdėmis, esančiais arti maisto išdavimo ir praėjimo koridorių,  „casual style dinning“ šeimos maitinimo tipo  salės centre iki restoraninio “Fine dinning“ tipo  su masyviais stalais, minkštais baldais, šviestuvais. Tokio tipo zona yra projektuota nuošaliau, su vaizdu į aikštę, landšaftą, amifiteatrą.  Taip pat suprojektuota atskira zona savo maisto pašildymui. Šalia restorano įėjimo įrengta kavos ir desertų zona gali būti skirta taip pat ir neformaliems susitikimams su kolegomis ar svečiais. Pati erdvė – paprasta, stačiakampio plano, paliktos industrinio stiliaus betoninės lubos su atvira inžinerija, akustinės pilkšvos spalvos grindys.  Interjere vyrauja neutralios spalvos – akcentuojami vaizdai pro vitrininius langus į vidinį sodą ir aikštę, spalvingi baldai ir aksesuarai.  Erdvė skaidoma skirtingomis pakabinamomis lubomis bei pakabinamomis ažūrinėmis konstrukcijomis su augalais.

Sukurta tvari viešoji infrastruktūra

Be vidaus erdvių taip pat labai svarbi viešoji lauko erdvė. Priešais pagrindinį pastatą suprojektuota aikštė užima apie 1ha ploto. Ji skirstoma į  skirtingas funkcines zonas, numatytos prieigos į pastatą iš parkingų, autobuso stotelės.

Ši viešoji erdvė, atvira visiems apylinkių gyventojams, buvo projektuota galvojant apie kliento norą skirti erdvę darbuotojams atsitraukti nuo darbo rutinos ir pakeisti aplinką. Joje suplanuotos įvairios poilsio zonos, galvojant apie šešėlį ir  saulėtas vietas. Priešais pastatą landšaftą formuoja amfiteatro aikštė, išklota masyviomis granito plokštėmis, atkeliavusiomis iš Portugalijos, amfiteatro suoliukai, atraminės sienos ir įstrižų formų laiptai. Formuojamas įėjimo į pastatą takas, reprezentacinė erdvė.  Griežtas pastato formas papildo iškilaus reljefo žaliosios „salos“.  Medžių masyvai, formuojantys šešėlį padeda atsigaivinti karštą vasaros dieną. Suprojektuoti granito trinkelių pasivaikščiojimo takai ir parko takeliai, vedantys link lietaus sodo tako ir poilsio terasos. Saulėtose erdvėse, nukreiptose į lietaus sodą, panaudotos medžio kompozito lentos.

Lietaus sodas ir natūraliai kuriama ekosistema

Vidinis pastato sodas (400m²) kurtas miškingo charakterio principu. Augalai parinkti ir išdėstyti vertinant, kiek šviesos pavyks gauti suformuoto uždaro vidinio sodo sąlygomis. „Kadangi projekto koncepcija ir LEED reikalavimai numato, jog negali būti jokio dirbtinio augalų laistymo, buvo pasirinktos specialios augalų rūšys“ – sako J. Narauskienė. Panaudota daug lapuočių krūmų – baltoji sedula, sparnuotasis ožekšnis, tarpinis kukmedis, pasodinti daugiakamieniai paprastieji beržai. O visą pomedį formuoja miškingai vietovei būdingi žoliniai augalai nuo paparčių iki viksvų. Antro aukšto vidinis sodas ( 300m²)  taip pat sukurtas kaip papildomas natūralios šviesos šaltinis, apželdintas šilokų kilimų. Apželdinimui nebus naudojamos laistymo sistemos, parinkti augalai – natūraliai augantys Lietuvoje.Išvengiant šilumos salų numatyti saulės spindulius stipriai atspindinčios kietos dangos ir stogai, vienoje biuro dalyje projektuojamas žalias stogas.

Lietaus sodas ( angl. Rain garden)  – Lietuvoje kol kas labai retai naudojamas ir neįprastas sprendimas. Vanduo jame laikosi laikinai, jo lygis svyruoja nuo sausros iki besilaikančio vandens, augalija yra atitinkama ir dekoratyvi, tai pat augalų šaknys atlieka vandens filtravimo funkciją. Kuriama  žydinčios pievos aplinka, medžiai mezgantys vaisius, o tai pritraukia gyvūniją –  kuriama ekosistema, geros sąlygos gyvūnijai nuo bičių iki smulkių žinduolių.

Taip pat suprojektuotos lauko erdvės skirtos poilsiui – Sporto ir mokymų centras, universali sporto aikštė skirta komandiniams žaidimams. Individualaus sporto atviros aikštelės. Lauko dangoms visiškai atsisakyta asfalto, naudotos tik betoninės trinkelės,  granito plokštės ir trinkelės – pasirinktos stipriai saulės šviesą atspindinčios medžiagos.

Iššūkiai

LEED GOLD iškėlė itin aukštus reikalavimus pastate ir teritorijoje naudojamoms medžiagoms ir net jų spalvoms. To pasekoje tiek pastato stogas, tiek dauguma dangų sklype yra baltos arba pilkos spalvos. Objekte naudojamos medžiagos turėjo turėti tokius sertifikatus kaip EPD, HPD. Surasti medžiagų turinčių šiuos sertifikatus buvo tapę rimtu iššūkiu, nes Europoje paplitusios medžiagos turėjo LEED v.3 versijai tinkamus sertifikatus, kurie jau neatitiko LEED v.4 versijos reikalavimų.

Pastato architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai turėjo atitikti ne tik STR reikalavimus, bet ir amerikietišką projektavimo standartą ASHRAE privalomuosius reikalavimus, kas lėmė vietiniai rinkai netipinius sprendimus.

Taip pat vienas iš iššūkių buvo išspręsti aukšto gruntinio vandens lygį, integruoti pastatą ir infrastruktūrą  esamoje situacijoje, buvo priimtas sprendimas skaidyti sklypą terasomis, o visas gamybos pastato plotas išlaikytas vienoje plokštumoje.

„Be abejo, turime save vertinti kritiškai ir daryti išvadas jau pasibaigus pastato statybos darbams“ – sako „StART studio vadovė. „Visi statybų procesai turi savų iššūkių, todėl jei būtų galimybė ką nors keisti – tai, ko gero, būtų keitimai supaprastinantys statybos procesus“.

Projektas pranoko lūkesčius

Gamyklos vadovai palankiai įvertino projektą ir statybos metu vykusius procesus. „Kaune pastatyta gamykla yra etaloninis projektas kitiems „Continental” statybų projektams visame pasaulyje“ – sako gamyklos vadovas Shayan Ali. „Šio projekto metu įgyta patirtis jau taikoma kitose naujose „Continental” gamyklose Agvaskaljentese, Meksikoje bei Debrecene, Vengrijoje. Kaune esanti gamykla išsiskiria moderniausiomis techninės švaros sąlygomis bei atitinka aukščiausius automobilių pramonės standartus“.

Patenkinta darbo rezultatais ir architektų komanda, išlaikiusi tokį svarbų egzaminą savo profesinėje veikloje. „Sulaukėme labai palankių vertinimų ir komentarų iš „Continental“ atstovų. Nors projektavome laikantis korporacijos standarto medžiagų kokybei, patalpų funkcijai mūsų projektą klientas įvertino kaip išsiskiriantį iš visų kitų esamų korporacijos gamyklų  – tai nulėmė administracinės dalies interjero sprendimai, akcentai, medžiagos, biuro erdvių išpildymas. Projektuojant laikėmės gana griežtų taisyklių, bet tam tikrais atvejais ėmėme siūlyti savo sprendimus ir džiaugiamės, jog klientas labai lanksčiai priėmė ir leido taikyti naujoves. Tai, ko gero, ir išskiria mūsų gamyklą iš kitų“ – džiaugiasi J. Narauskienė.

RĖMĖJO TURINYS

• Temos: continental, Gamykla, LEED