Grimsbis, miestas vidurio rytų Anglijoje, buvo pasirinktas statyti inovatyvų jūrinį elektrolizatorių, skirtą žaliojo vandenilio gamybai. OYSTER projektas kurs ir demonstruos elektrolizės sistemą, veikiančią drauge su vėjo jėgaine jūroje. Projekto metu taip pat bus aiškinamasi, ar pavyktų vandenilį transportuoti į krantą vamzdynais.
Atsinaujinantis vandenilis sparčiai populiarėja kaip pagrindinė žaliosios transformacijos priemonė, suteikianti aiškią kryptį daugeliui sektorių. Tokiems sektoriams kaip sunkioji pramonė ir sunkusis transportas savo veiklą dekarbonizuoti be vandenilinio kuro alternatyvos būtų itin sunku. Šiuo metu plečiasi vandenilio gamyba atviroje jūroje: tam naudojami elektrolizatoriai, o žaliajam vandeniliui gaminti reikalingas tik vanduo ir atsinaujinanti elektros energija. Vandenilio gamyba jūroje dar labiau padidina šio kuro potencialą, nes siūlo būdus perkelti pigią atsinaujinančią energiją iš gamybos plotų į paklausos centrus.
Tobulins elektrolizę jūroje
Norint įgyvendinti ES vandenilio strategijos 2030 tikslą, reiks turėti pakankamai elektrolizatorių tiek sausumoje, tiek atviroje jūroje, kad būtų pasiekta suminė 40 GW galia. Projektas „OYSTER“, kurį įgyvendina „ITM Power“, „Ørsted“, „Siemens Gamesa renewable energy“ ir „Element Energy“ konsorciumas, bandomajame projekte Šiaurės jūros pakrantėje, Grimsbyje, sukurs ir išbandys megavatais metinį pajėgumą skaičiuojantį jūrinį elektrolizatorių. Projekto metu taip pat bus nagrinėjama galimybė jūros vėjo jėgaines sujungti tiesiogiai su elektrolizatoriumi ir žaliąjį vandenilį transportuoti į krantą. Projektą 100% finansuoja Europos Komisijos viešoji ir privačioji partnerystė „Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė“ (KEV BĮ), kuri 2021 m. sausio mėnesį skyrė projektui 5 mln. eurų.
„Nuo OYSTER projekto pradžios matome vis daugiau planų gaminti vandenilį atviroje jūroje ir vis didesnį susidomėjimą šia sritimi. Demonstracinis projektas „OYSTER“ sėkmingai vystomas ir bus svarbus tobulinant elektrolizės technologijas jūroje“, – sakė Maiklas Dolman iš „Element Energy“.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Siekia dekarbonizuoti sunkiąją pramonę
„OYSTER“ konsorciumas pasirinko Grimsbį dėl stipraus jūros vėjo regione. Grimsbyje yra „O&M“ centras, skirtas „Ørsted“ Jungtinės Karalystės rytinės pakrantės operacijoms, įskaitant didžiausią pasaulyje vėjo jėgainių parką, kurio statybos bus baigtos 2022 m. Hamberyje taip pat įsikūrusi „Gigastack“, kurianti planą, kaip panaudoti žaliąjį vandenilį iš jūros vėjo pramoniniu mastu. „Gigastack“ projektui vadovauja atskiras konsorciumas, kurį sudaro „ITM Power“, „Ørsted“, „Element Energy“ ir „Phillips 66 Limited“.
Šalia Hamberio krantų tankiai išplėtota energijai imli pramonė, tokia kaip naftos perdirbimo gamyklos, elektrinės, plieno gamyklos ir stiklo gamyklos. Regione yra didžiausias Jungtinės Karalystės pramonės klasteris pagal išmetamą anglies dioksidą; tai yra 12,4 MtCo2 per metus. Mažinti iškastinio kuro naudojimą Humberyje yra gyvybiškai svarbu tiek norint pasiekti Jungtinės Karalystės 2050 m. klimato tikslus, tiek kuriant Hamberio ateities ekonomiką. Žaliasis vandenilis ir jūros vėjas gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant šio tikslo.
Reikalavimai sėkmingam elektrolizatoriui
„Jūros vėjo ir žaliojo vandenilio gamybos derinys yra žaidimą keičiantis veiksnys mažinant anglies dioksido išmetimus sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose. Mes, kaip didžiausia jūrų vėjo kompanija pasaulyje, tiriame vandenilio gamybą jūroje kaip būsimą papildomą būdą gauti didelius kiekius atsinaujinančios energijos, pagamintos iš stipraus jūros vėjo, ten, kur to reikia. Kaip ir plėtojant jūros vėjo energetiką, ankstyvos tokių projektų pamokos gali būti panaudotos regione ir visame pasaulyje“ – pastebėjo Dankanas Clark, danų įmonės „Ørsted“ vadovas JK regione.
Norint išnaudoti vandenilio gamybos jūroje potencialą, reikia kompaktiškų elektrolizės sistemų, kurios galėtų atlaikyti atšiaurią jūrų aplinką, bet reikalautų minimalios priežiūros ir atitiktų sąnaudų ir našumo tikslus, leidžiančius gaminti pigų vandenilį.
„OYSTER“ elektrolizavimo sistema bus suprojektuota taip, kad būtų kompaktiška, kad ją būtų galima integruoti į atskirą vėjo jėgainę jūroje ir kad atitiktų turbinos gamybos profilį. Be to, elektrolizavimo sistema apims gėlinimo ir vandens valymo procesus, todėl jūros vandenį bus galima naudoti kaip žaliavą elektrolizės procesui.
Konsorciumo narių pareigos projekte
„Žaliasis vandenilis yra pats švariausias šiandien turimas kuras. Naudojant jūros vėjo energiją ir vandenį elektrolizės metu gaminasi žaliasis vandeninis, ir tai veda visos energetinės sistemos dekarbonizavimo link,“ – kalbėjo daktaras Grehamas Cooley, „ITM Power“ generalinis direktorius.
„ITM Power“ yra atsakinga už elektrolizavimo sistemos kūrimą ir elektrolizatoriaus bandymus, o „Ørsted“ atliks dislokavimo atviroje jūroje analizę, būsimų fizinių elektrolizės įrenginių galimybių studiją ir padės „ITM Power“ kuriant elektrolizavimo sistemą jūrinei aplinkai ir bandymams. „Siemens Gamesa renewable energy“ ir „Element Energy“ teikia techninę ir projektų valdymo patirtį.
Lietuvos vaidmuo vandenilio energetikoje
Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje buvo įkurta vandenilio platforma. Ją pernai lapkritį kurti ėmėsi Energetikos ministerija ir dar 19 organizacijų. Platformos tikslas – sutelkti investicinę ir teisinę aplinką, rinkos galimybes ir mokslinį potencialą tam, kad būtų įgyvendinti inovatyvūs projektai, parengta ilgalaikė vandenilio strategija ir tinkamai atstovaujama Lietuvos pozicija ES.
Rugsėjo pabaigoje vizito Danijoje metu energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė lankėsi jūrinio vėjo parke Kopenhagoje ir gilinosi į jūrinio vėjo jėgainių vystymo ir „žaliojo“ vandenilio klausimus. Danijos klimato ir energetikos viceministrei Marie Hindhede ji pristatė iniciatyvas, susijusias su „žaliojo“ vandenilio technologijų plėtra Lietuvoje ir kitais metais planuojamas parengti Lietuvos vandenilio plėtros gaires ir veiksmų planą.
„Jūrinio vėjo plėtros, „žaliojo“ vandenilio gamybos ir energetikos sektoriaus dekarbonizacija siekiant klimato neutralumo 2050 m. yra bendras mūsų šalių prioritetas ir dvišalio bendradarbiavimo pamatas. Perimdami šiose srityse lyderiaujančios Danijos patirtį galime tapti atsinaujinančią energiją eksportuojančia šalimi“, – kalbėjo ministrė D. Garbaliauskaitė.
Danijos patirtis yra nepaprastai aktuali Lietuvai, kuri iki 2030 m. planuoja įrengti du 700 MW galios vėjo jėgainių parkus. Visas jūrinio vėjo potencialas Baltijos jūroje yra net 3.35 GW. Visam potencialui išnaudoti svarstoma bendradarbiauti su regioniniais partneriais. Kartu su jūrinio vėjo plėtra numatoma ir „žaliojo“ vandenilio gamyba.
