Kauno savivaldybės komandai bendraujant su miesto menininkų bendruomene gimė sumanymas, gavęs pavadinimą „Gyvos sienos“. Nors pirmųjų darbų dar reikės palaukti, idėja jau kelis mėnesius gyva ne vien diskusijose: sukurta interneto platforma, įtraukianti tiek kūrėjus, tiek miesto gyventojus.
Plati sienų pasiūla
Savivaldybės iniciatyva ši platforma (gyvosienos.kaunas.lt) pagaliau suteikia Kauno menininkams tai, ko jiems labai trūko: plotų kūrybai. Stipriai ir aktyviai gatvės menininkų bendruomenei trūko sienų, ant kurių galėtų tapyti, nepažeisdami įstatymų.
Miesto valdžia nusprendė padėti menininkams ir išplėsti plotų pasiūlą, įtraukdama į procesą kauniečius pastatų savininkus. Šiandienis daugelio susitikimų ir pokalbių rezultatas – naujas interneto puslapis, kuriame gali registruotis abi pusės, trokštančios sukurti naują meno įvykį Kaune: ir gatvės meno atstovai, ir tuščių sienų savininkai.
Pirmųjų kūrinių dar nėra, tačiau abi suinteresuotos grupės aktyvios: užsiregistravo 28 menininkai, savininkų siūloma jau daugiau kaip šimtas sienų. „Kad menininkai šiame procese bus aktyvūs, mes neabejojome. Žinia jų bendruomenėje pasklido labai greitai. Tačiau maloniai nustebino sienų savininkų aktyvumas: jos pradėtos regis truoti jau pirmosiomis dienomis“, – sakė Aušrinė Vaščėgaitė, Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus specialistė.
Beje, puikia proga įgyvendinti kūrybinius sumanymus pasinaudoti nori ne tik Kauno, bet ir kitų miestų menininkai, taip pat ir kūrėjai iš kitų valstybių.
gyvosienos.kaunas.lt nuotr.
Vertinamas originalumas
Internete veikianti platforma išlaisvina savivaldybę nuo tarpininkavimo: menininkai pateikia savo kūrinio idėją, o sienų savininkai prašomi detaliai apibūdinti kūrybai siūlomą plotą, t. y. sienos medžiagas, būklę, matmenis. Menininkai laisvi rinktis savo sumanymams tinkamiausią plotą ir susisiekti su jo savininkais, siūlydami ir derindami meno kūrinio idėją. Iniciatyvą gali rodyti ir sienų savininkai, rinkdamiesi patinkančią gatvės meno stilistiką ir siūlydami savo plotą kūrėjams.
Savo sienas registruojantiems kauniečiams apribojimų nėra – tai gali būti bet koks tuščias plotas bet kurioje miesto dalyje. Konkretūs reikalavimai aptariami, kai siena sulaukia susidomėjusio menininko. Jei tai plotas paveldo zonoje, kūrinio idėjai ir jos įgyvendinimui turės pritarti Kultūros paveldo departamentas.
Gatvės menininkams savivaldybės keliamas pagrindinis ir svarbiausias reikalavimas yra profesionalumas, kuris iš dalies užtikrina ir kitą svarbų kriterijų – idėjų originalumą. Viešosioms erdvėms skirti menininkų sumanymai neribojami, vienintelis pageidavimas, kad piešinys neturėtų reklaminių elementų.
gyvosienos.kaunas.lt nuotr.
Gali tapti traukos objektu
Kai menininkas išsirenka sau sieną, galimi du tolesni keliai įvairiomis variacijomis: meno kūrinį gali finansuoti sienos savininkas arba finansinės paramos galima kreiptis į savivaldybę.
Dalis registruotų sienų ar kitų architektūrinių elementų yra vidiniuose kiemuose; tokių miestiečiams ir Kauno svečiams mažai prieinamų ir matomų kūrinių savivaldybė finansuoti nesuinteresuota. Visų akims paganyti skirto meno viešosiose erdvėse idėjas prieš skiriant finansavimą vertins „Kauno akcentų“ komisija. Ši ekspertų grupė, susipažinusi su mieste įgyvendinamo gatvės meno visuma, atrinks tinkamiausius piešinius, kurie praturtintų ir palaikytų vizualinį vientisumą mieste.
Įgyvendinant „Gyvų sienų“ sumanymą, bus patenkintas ne tik menininkų poreikis sudaryti sąlygas kūrybai, bet ir kokybiško gatvės meno poreikis Kaune. Miestas pasipuoš profesionalia kūryba, kuri galbūt taps dar viena priežastimi Kauną aplankyti didmiesčių estetikos mėgėjams ir papildys vietos gyventojų kasdienybę.
gyvosienos.kaunas.lt nuotr.
Pasaulio žinomiausi
Vieni skrenda į pasaulio miestus pasigrožėti jų architektūra, aplankyti muziejus, paragauti vietinės virtuvės patiekalų, kiti kryptis renkasi pagal mažiau įprastus kriterijus, kad ir gatvės meno mieste gausą ir išskirtinumą. Į Norvegiją tokius žmones trauktų Stavangeris, per pastaruosius dešimtmečius tapęs ne mažiau žinomu nei sostinė Oslas, į Vokietiją juos, žinoma, viliotų Berlynas savuoju Kroicbergo rajonu. Londone gatvės menu garsėja Šordičas, o už Atlanto, Niujorke, kurį galima laikyti devintajame dešimtmetyje pagimdžiusiu gatvės meną kaip pasaulinį fenomeną, turistai lanko Brukliną ir Bronksą. Gatvės menu išskirtinių miestų sąrašą galima pildyti tiek lengviau numanomomis, tiek mažiau nuspėjamomis vietomis: San Paulas Brazilijoje, Manama Bahreine, Nūkas Grenlandijoje.
Ilgainiui paskui meną į didmiesčių gatves atėjo ir visuotiniai vertės, kuri tiesiogiai priklauso nuo menininkų žinomumo, principai. Ne bet kuris miestas nupurkštomis gatvėmis tampa gatvės meną vertinančių lankytojų traukos objektu. Traukia tokie vardai kaip Cornbread, Daze, Dondi White, Tracy 168, Lady Pink, Jean-Michel Basquiat (SAMO), Keith Haring, Shepard Fairey, Banksy ir Os Gemeos… Dauguma jų kaip gatvės menininkai išgarsėjo Niujorke. Os Gemeos, iš Brazilijos kilę dvyniai, turintys lietuviškų šaknų, ne kartą lankėsi mūsų šalyje, jų kūrybai būdingą ryškųjį personažą geltonu veidu galima išvysti ant galerijos sienos Donelaičio gatvėje ir kitose Kauno vietose, taip pat ir Vilniuje.
gyvosienos.kaunas.lt nuotr.
Vietos svarba
Gatvės menas dailę iš vidaus erdvių, kuri tūkstantmečiais buvo jos įprastinė vieta, išleido į kiemą. Vieta, siena, rajonas, miestas, valstybė tapo svarbiu dėmeniu, padedančiu suprasti kūrinį. Os Gemeos, piešdami Lietuvoje, į geltonojo personažo ranką pasodino savo lietuvį senelį, piešiniams kūrė siužetus, susijusius su giminės istorija, nes tai yra šalis, kurioje glūdi jų šaknys.
Ne vieną projektą Kaune jau įgyvendinęs ir į „Gyvų sienų“ projektą įsitraukęs Morfai taip pat sukūrė darbų, kurių vieta yra pati prasmė. Kūrinys „Dovydas“ pasitelkia biblinę istoriją apie piemenį Dovydą, vienu svaidyklės smūgiu nugalėjusį visus šiurpinusį filistiečių kariuomenės galiūną Galijotą. Čia Galijotas – tai devintajame dešimtmetyje Kaune pradėtas statyti ir niekada neužbaigtas betoninis milžinas. Nuo šalia esančio mažyčio kubo, palyginti su apleistąja „Britanika“, piemenėlis taikosi mirtinam smūgiui į milžiną. Šis smūgis turi būti lemtingas ir nuversti Galijotą, taip pradžiugindamas tautą (kauniečius).
Karas pažadėtoje žemėje aktualus dabar kaip ir Dovydo laikais. Pasaulinio garso britų menininkas Bansky savo „Gėlių metikui“ (2005) pasirinko Jeruzalę, amžiną konflikto zoną. Šis jo darbas, dabar apsaugotas akrilinio stiklo sluoksniu, vaizduoja vyrą, atrodantį kaip įprastas riaušininkas – su raiščiu, dengiančiu veidą, ir atgal nusukta beisbolo kepuraite. Jo stovėsena rodo riaušininką taikantis mesti Molotovo kokteilį. Tačiau vietoj ginklo rankoje jis laiko puokštę gėlių ir tai vienintelė spalvota piešinio dalis. Tai, kad freska atsidūrė ant garažo sienos šalia pagrindinio kelio į Betliejų, Izraelyje, nėra atsitiktinumas. Ginklą vaizdinyje pakeisdamas gėlėmis, Bansky pasisako už taiką, o ne karą, ir ši žinutė siunčiama amžius besitęsiančio religinio konflikto teritorijoje.
Plati gatvės meno auditorija visame pasaulyje gauna ne tik estetikos pliūpsnį, bet ir dažnai socialinį pareiškimą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.
