Leidykla „Lapas“ savo veiklą pradėjusi kaip architektūrinė leidykla ir toliau tęsia savo misiją pasakoti apie architektūrą ir išmokyti išgirsti, ką mums pasakoja pastatai. Jau rudenį pasirodys nauja architektūros serija „Architekstai“ kartu su paskaitomis bei susitikimais su architektūros pasaulio žmonėmis. Tiek paskaitos, tiek knygos skatins diskusiją ir kels klausimą: „Kodėl reikia kalbėti apie architektūrą?“
Pirmoji paskaita apie architektūrą buvo surengta Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Architektūros fotografas Norbert Tukaj pasakojo apie pastatus, kurie buvo užfiksuoti leidyklos „Lapas“ išleistame Vilniaus architektūros gide. Jis, anot N. Tukaj, iš dalies atstoja miesto architektūros albumą, kuriame tam tikru laikmečiu fotografijose sustabdyta istorinė akimirka, kuri, tikriausiai, nepasikartos.
Istorija susideda iš to kas buvo, kas yra dabar, o kas bus ar ne – tai yra nesibaigianti diskusija((ne)bus). Nuotraukoje matomas Mokslų akademijos priestatas (autorius A. Brusokas, 1976) šiuo metu yra rekonstruojamas, ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas.
„Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje, ir tai yra architektūros dokumentavimo žavesys: padarai fotografiją ir stebi, ar užfiksuota vieta keičiasi ar ne, ir tuomet užfiksuoji pokytį“, – apie savo darbo subtilybes pasakojo N. Tukaj.
Kalbėti ir klausyti apie architektūrą ne tik reikia, bet ir yra labai įdomu. Kaip sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė, apie architektūrą reikia kalbėti todėl, kad pastatai patys nekalba, o žmonės visgi nori žinoti daugiau nei mato jų akys.
Rudenį apie architektūrą bus kalbama daug, kadangi pasirodys garsioji Le Corbusier knyga „Apie architektūrą“. Išleista 1923 m. ji padarė didelę įtaką kelioms architektų kartoms. Taip pat pristatysime JAV žurnalistės Jane Jacobs pagrindinį veikalą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ (1961), kuris turėjo didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Žiemą pasirodys ilgai lauktas Neringos architektūros gidas.
Buvusi Ryšių ministerija, Vilniaus g. 33, Vilnius. Pastato autorius J. Šeibokas, 1979 m. Fotografija N. Tukaj, 2019 m.
Lietuvos kompozitorių sąjungos pastatas, A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius. Pastato autorius V. E. Čekanauskas, 1966 m. Fotografija N. Tukaj, 2018 m. Smuikininkė Edita Gumauskaitė.
Buvęs Žemės ūkio ekonomikos institutas ir skaičiavimo centras, V. Kudirkos g. 18, Vilnius. Pastato autorius V. E. Čekanauskas, 1979 m. Fotografija N. Tukaj, 2017 m.
