Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimų šiurkščių pažeidimų projektuojant statinį sostinės J. Bobrovskio g. 11. Tyrimas pradėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) iniciatyva nustačius, kad šio objekto projektų sprendiniai dėl naudojimo paskirties prieštarauja teisės aktams.
„J. Bobrovskio g. 11, Vilniuje, esančiame žemės sklype pastatytas viešbučių paskirties pastatas netrukus pavirto daugiabučiu, pažeidžiant toje vietoje galiojančius užstatymo tankumo ir intensyvumo reikalavimus gyvenamųjų namų statybai“, – sakė VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Rimgaudas Ališauskas.
Jo teigimu, projektuotojai – bendrovė „Projektų biuras“, ir plėtotoja – „Pilaitės kotedžai“ daugiabutį šioje vietoje galimai „užprogramavo“ dar pirminiame statinio projekte. Tokiais atvejais projektuotojai statinio projekte numato didesnį nei leidžiama gyvenamųjų patalpų plotą. Statybos metu ar ją užbaigus svečių namų numeriai transformuojami į atskiras patalpų grupes, kurios parduodamos kaip butai.
Dėl neteisėtai pakeistos šio pastato paskirties VTPSI kreipėsi ir į teismą, prašydama panaikinti tai leidusio dokumento galiojimą.
Statybų inspektoriai nustatė, kad pastato J. Bobrovskio g. 11 atveju statybos projektą, detaliojo plano korektūrą ir pastato paskirties keitimo projektą (negyvenamosios paskirties keitimas į gyvenamąją (daugiabučių namų) rengė ta pati statinio projekto vadovė, projektuotojas – tas pats juridinis asmuo (įmonė „Projektų biuras“), juos įgyvendino tas pats statytojas (įmonė „Pilaitės kotedžai“).
Atlikus išsamų šio statinio statybos teisėtumo tyrimą prieita prie išvados, jog šio projekto vadovei galimai buvo žinoma, kad pastatas nebus naudojamas pagal projekte nurodytą paskirtį (svečių namai).
Praėjus mažiau nei metams po statybos užbaigimo, buvo parengtas naujas projektas dėl šio pastato paskirties pakeitimo į gyvenamąją (daugiabučių namų). Pastarasis buvo pateiktas savivaldybės administracijai, prašant išduoti leidimą. Tad projektuotojas ir statytojas galimai atliko nusikalstamą veiką – projektavimo įmonė, vykdydama projektuotojo funkcijas, o statytojas – užsakydamas tokius projektus, juos teikdamas savivaldybės administracijai ir įgyvendindamas. Dėl to VTPSI kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama atlikti minėtų asmenų veiklos tyrimą ir įvertinti, ar nebuvo padaryta Baudžiamajame kodekse numatytų veikų.
Tai ne vienintelis atvejis, kai realiai suprojektuojami užslėpti daugiabučiai tose vietose, kur tokios paskirties arba tokio intensyvumo gyvenamosios paskirties pastatų statyba negalima.
Dažnos tokių pažeidimų ištakos – projektuotojai, kurie savo veiksmais prisideda prie žalos statybos rinkai, kadangi nesąžiningi statytojai įgyja pranašumą prieš sąžiningus. Taip pat ne visada sukuriama tokiems pastatams naudoti reikalinga infrastruktūra, dėl to kyla problemų ateityje, jų sprendimo kaštai perkeliami savivaldybėms ir visiems mokesčių mokėtojams.
