Pasiekti reikalavimus, atitinkančius sandarumo ar garso izoliavimo rodiklius, statant naujus daugiabučius ne taip ir sudėtinga. Deja, ne visiems statytojams užtenka žinių ir kruopštumo, tad šie pasirenka kitokį kelią – kitaip „susiveikia“ reikiamus dokumentus. Bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba teigia nesistebintis dėl tokios situacijos, nes ne visi būsto statytojai turi sukaupę pakankamai patirties. Kiti ir nesistengia, nes vysto tik pavienius projektus, o paskui – nutraukia veiklą be jokios atsakomybės.
Sandariausias daugiabučių kvartalas
Bendrovės „Veikmė“ pavadinimas jau kurį laiką neatsiejamai skamba kalbant apie statybų kokybę, aukštą energinį efektyvumą ir ypač gerus sandarumo rodiklius. Daugiabučių namų kvartale sostinės Č. Sugicharos gatvėje neseniai buvo išmatuotas paskutinio čia statyto „Veikmės“ pastato sandarumas. Gautas rekordinis Lietuvoje rezultatas – 0,08 sandarumo koeficientas. Palyginimui, minimaliam A energinio naudingumo klasės pastatui reikalaujamas sandarumo koeficiantas yra 1. Kiek anksčiau šis rodiklis buvo 0,6, tačiau vėliau buvo suprastintas.
Anksčiau sandariausio gyvenamojo daugiabučio titulas priklausė tame pačiame kartale esančiam kitam „Veikmės“ statytam namui. Pastarojo sandarumo rodiklis buvo 0,16.
„Rinkoje toli gražu nesame naujokai ir žinome, kaip siekti geriausių rezultatų. Jau 2009 metais, kuomet apie pastatų sandarumą mažai buvo kalbama, mes turėjome sukaupę tam tikrą patirties bagažą. Mūsų statytų individualių namų sandarumo koeficientas siekė 0,4–0,5“, – pasakojo E. Zaremba.
Kai pirmą kartą specialistai atliko viso „Veikmės“ statyto daugiabučio sandarumo matavimus, gautas rezultatas irgi buvo geresnis nei reikalavo teisės aktai – 0,46. Vėliau statant „Veikmės miško namų“ kvartalo daugiabučius vieno pastato sandarumo rodiklis siekė 0,16, kito – 0,12. O galiausiai pasiektas ir rekordinis rezultatas – 0,08.
Matavimus atliekantys specialistai teigia, kad tokių rezulatų jiems dar netekę regėti ir mano, kad rekordas ilgai nebus pakartotas.
„Visa tai galima pasiekti kruopščiu darbu ir tinkama kokybės kontrole. To tikrai užtenka. Kita vertus, sandarums yra vienas iš lengviausiai ir pigiausiai pasiekiamų rodiklių. Tam užtenka, kad sąžiningai būtų atliktas darbas“, – sakė E. Zaremba.
Dėmesys – projektui
Pirmuosius sandarumo matavimus savo pastatytiems daugiabučiams „Veikmė“ užsakė dar tuomet, kai statė B energinio naudingumo klasės pastatą ir tokiems namams matavimai nebuvo būtini. E. Zaremba teigė, kad tiesiog norėta pasitikrinti kokybę, pasitikrinti, kuriose vietose dar reikia tobulėti. Tačiau ir čia rezultatas buvo ženkliai geresnis nei buvo reikalaujama reglamentuose.
Kai jau statytas A energinio naudingumo pastatas, į anksčiau aptiktas silpnesnes vietas kreipta daugiau dėmesio, kad eliminuoti trūkumus. Žinoma, naudotos kokybiškos medžiagos, laikytasi technologinių reikalavimų, daug dėmesio skirta techninei priežiūrai.
„Labai daug kas priklauso nuo projekto. Jeigu bus projektavimo stadijoje taupoma, nebus atliekamas projekto auditas – vėliau bus problemų. Jų nebus išvengta ir tuomet, jei bus pasirinkti pigiausi projektuotojai, kurie nepadarys tinkamų darbo brėžinių, arba visai jų nepadarys, tikintis, kad pasidarys patys rangovai. Tuomet kentės ne tik sandarumas. Bus bloga garso izoliacija, neabejotinai atsiras šilumos tiltelių“, – tvirtino E. Zaremba.
Kalbėdamas apie sandarumo užtikrinimą, „Veikmės“ vadovas išvardino paprasčiausias priemones, į kurias statybininkai dažnai nekreipia dėmesio. Tai – neužglaistytos siūlės tarp blokelių, nenaudotos sandarinimo juostos montuojant langus, nesilaikyta technologinių reikalavimų, medžiagos panaudotos ne visai pagal paskirtį.
„Ir pats pigiausias rangovas nebūtinai viską padarys specialiai blogai. Taip gaunasi tiesiog iš nežinojimo. Kuo vėliau problemos išryškėja, tuo daugiau bėdų bus. Kaip to išvengti? Sunku tikėtis, kad keliasdešimties butų namo gyventojai patys pasidarys sandarumo matavimus. Reikalinga, kad patys vystytojai būtų pamatavę. Arba turi išaušti tokia diena, kada valdžios institucijos pasirinktinai kas mėnesį darytų kontrolinius matavimus prieš priduodant namus naudojimui“, – sakė E. Zaremba.
Anot jo, žmonėms turėtų rūpėti, kokia yra būsto kokybė. Neužtenka vien geros vietos ar patikusio išplanavimo. Juk perkant automobilį dažnai pasikviečiamas specialistas arba nuvažiuojama į servisą kokybei patikrinti. O perkant kelis ar keliolika kartų brangesnį būstą specialistus įvertinimui mažai kas samdo.
Kainos padidėjimo beveik nepajuto
Paskutiniai bendrovės „Veikmė“ daugiabučiai Č. Sugicharos gatvėje yra A energinio naudingumo klasės. Anksčiau statyti siekė B energinio naudingumo klasę, nors jų sandarumo rezultatai viršijo A klasei keliamus reikalavimus.
Pritaikydama savo patirtį, „Veikmė“ nesunkiai pasiekė A energinio naudingumo klasę. Nors dažnai pasakoma, kad tam reikia nemažai papildomų investicijų, E. Zaremba tai paneigė.
„Mes A energinio efektyvumo klasės siekėme kiek kitaip. Buvo svarstoma, analizuojama, ieškoma racionalių sprendimų beveik be papildomų išlaidų. Įvertinant, kodėl atsiranda nesandarumai, ir eliminuojant šias problemas, tvarkingai pašalinant šilumos tiltus, teisingai sumontuojant šiltus langus galima pasiekti labai gerą rezultatą. Genialu tai, kas paprasta. Svarbu sąžiningai atlikti savo darbą. To užtenka norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą nepatiriant perteklinių sąnaudų“, – teigė E. Zaremba.
Anot jo, apie sprendimų tikslingumą reikia pagalvoti statybų pasiruošimo stadijoje, numatyti racionaliausius. Tuomet tikrai nebus kalbama apie rinkai neįkandamai išaugusias statybų kainas siekiant energinio efektyvumo. Jeigu statybos bus planuojamos primityviai, žinant tik tai, kad reikia storo sienų ir stogo termoizoliacinio sluoksnio, šiltų langų, sąnaudos bus didesnės.
Reikia daug dėmesio skirti darbų priežiūrai, parodyti darbininkams, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą veiksmą. To tikrai pakanka ir tikrai nebūtina naudoti ypač brangių medžiagų ar technologijų, tiesiog viską atlikti teisingai.
Patarimai vertinant būstą
Ieškoti būsto būsimi naujakuriai pirmiausia pradeda nuo vietos pasirinkimo. Toliau vertinama kaina. Tačiau didelę svarbą turi ir dar keli dalykai. Bendrovės „Veikmė“ vadovas E. Zaremba pataria, į ką dar būtina atkreipti dėmesį.
Garantinis aptarnavimas. Daugiabutis – didžiulis inžinerinių įrenginių organizmas. Ir neišvengiamai laikui bėgant kažkas gali sugesti. Kai būsto statytojas prisiima atsakomybę dėl garantinio aptarnavimo, būsto pirkėjui neiškyla jokių nesklandumų. Priešingu atveju jis gali patirti labai didžiulių išlaidų.
Inžineriniai sprendimai. Būste norisi jaustis patogiai, jaukiai, komfortiškai. Todėl jį perkant svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip būste užtikrinamas komfortas – kokios šildymo, vėdinimo, vėsinimo sistemos įrengtos, kaip jos veikia. Geros, pažangios sistemos užtikrins ir piniginį komfortą, už būsto eksploataciją nereikės daug mokėti.
Energinis efektyvumas. Reikia suprasti, kad įtaką būsto kokybei daro ne tik sienų storis. Pastato sandarumo rodikliai bene labiausiai atspindi kokybę. Ypač svarbu, kad rodikliai būtų tikri, gauti atliekant matavimus, o ne deklaratyvūs.
RĖMĖJO TURINYS
