Žodžiai – tvarumas, ekologija, žalia gyvensena nėra apibrėžiantys tik trumpalaikę madą, o jau ilgokai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Nors kai kam dar iki šiol tai tik skambios frazės, tačiau nemažai vartotojų jau supranta, kad ne tik globaliame kontekste – valstybių lygmeny, bet ir kiekvienas mūsų atskirai turime prisiimti ir savo atsakomybės dalį už netolimą planetos ateitį ir pasaulį, kuriame gyvens mūsų vaikai. Šioje naujoje realybėje Šveicarijoje įsikūręs vonios įrangos gamintojas „Laufen“ gali mums pasiūlyti ne vieną produktą, padėsiantį taupyti gamtinius išteklius ir mažinti anglies dvideginio emisiją.
Tradicija, perduodama iš kartos į kartą
Viena tvarumo sąlygų yra produktų ilgaamžiškumas ir medžiagos, iš kurių jie gaminami. Kaip ir įprasti, jau ne vieną tūkstantį metų lipdomi ir žiedžiami keraminiai indai, taip ir sanitarinė keramika yra gaminama vien tik iš gamtinių žaliavų, procesai yra identiški tradicinei keramikos ar porceliano gamybai. Jeigu nesudaužomi ar kitaip nesugadinami, jie gali tarnauti ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį, o su „Laufen“ bendradarbiaujantys visame pasaulyje žinomi dizaino grandai, tokie kaip italai Stefano Giovannoni, Roberto ir Ludowica Palombos, ispanė Patricia Urquiola ar olandas Marcelis Wandersas paverčia juos klasikiniais meno kūriniais. Ir visa tai – už paprastam vartotojui prieinamą kainą.
Pažangios tvarumo padiktuotos inovacijos
Gamintojas ieško ne tik naujų estetinių, bet ir technologinių sprendimų, padėsiančių taupyti resursus. Jau įprastu tapęs unitazas, naudojantis minimalų vandens kiekį nuplovimui – 4,5/3 arba vos 4/2 litrų vietoj anksčiau įprastų 6/3, sukurtos „Rimless“ ir „Silent flush“ technologijos, leidžiančios švariau nuplauti unitazą, naudojant mažiau vandens ir kartu palaikyti aukščiausią higienos lygį. 2013 metais šveicarų gamintojui pavyko sukurti itin patvarią medžiagą „SaphirKeramik“, kurios sudėtyje yra mineralas korundas, savo tvirtumu prilygstantis deimantui. Tai atvėrė ne tik naujas galimybes dizaineriams kurti elegantiškus grakščius plonasienius (3–5 mm) ar net spalvotus gaminius, taupančius vietą ir pasižyminčius išskirtiniu reljefiniu paviršiumi, bet ir ypač atsparius smūgiams ar įbrėžimams. Jie sveria 30–40 proc. mažiau nei įprasti, reikalauja atitinkamai mažiau žaliavų ir mažiau CO2 gamybai ir logistikai. Gamintojas pasirūpino ir specialia LCC danga („Laufen clean coat“ – papildomas silikatinės keramikos stikliškos glazūros sluoksnis) gaminiams dengti, kuris paverčia paviršių mažiau šiurkščiu. Tai ilgaamžė danga, sumažinanti valiklių poreikį, ji prailgina gaminio gyvavimo laiką, nes ant tokia glazūra padengto paviršiaus nesusilaiko nešvarumai.
Darnaus vystymosi strategija
„Laufen“ yra sukūręs darnaus vystymosi strategiją teikti rinkai sprendimus, prisidedančius prie tvaraus gyvenimo bei investuoti į naujoves, padėsiančias pereiti į žiedinį verslo modelį, taip atliepiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi vystymosi tikslus. Kaip pastebi Nerijus Bakšys, UAB „Laufen Baltics“ pardavimų direktorius, grandinė yra stipri tiek, kiek stipri yra jos silpniausia grandis. Todėl viena tvarumo sąlygų yra ne tik galutinis aplinkai neutralus produktas, bet ir žiedinė visų žaliavų, komponentų ir pakuočių tiekimo grandinė, gamybos procesai. Vienas iš gamintojo tikslų yra nulinė anglies dvideginio emisija iki 2050 m. Neseniai „Laufen“ technologai sukūrė specialią elektrinę krosnį, kurioje keraminės santechnikos produktai yra išdegami darant mažiausią įtaką aplinkai atsisakius taršaus iškastinio kuro – dujų, nes elektra tiekiama iš ant koncerno gamyklų stogų įrengto saulės parko, t. y. atsinaujinančių energijos šaltinių.
Unitazas „Save!“ – pasaulio gelbėtojas vonios kambaryje
Viena inovacijų gimė bendradarbiaujant su į mokslinius atradimus ir pažangius technologinius metodus orientuota dizaino studija EOOS kartu su vandens resursus tiriančia moksline institucija „Eawag“. Iniciatyvą parėmė Billo ir Melindos Gatesų fondas.
Jos esmė nesudėtinga, bet labai efektyvi. Kaip tai veikia? Nuplaunant vandenį unitaze pašalinami ne tik teršalai, daug vertingų medžiagų nukeliauja į miesto valymo įrenginius, kuriose jos vėl išleidžiamos į vandens telkinius, nes valymo sistemos sulaiko tik biologinės taršos elementus. Tačiau kartu su šlapimu išskiriame ir tam tikrą kiekį fosforo, azoto, kalio. Šlapimo sudėtyje yra 95 proc. vandens, o likusią dalį sudaro minėti įvairūs organiniai junginiai, taip pat ir minėti mineralai (cheminiai elementai). Šlapimas sudaro tik 1 proc. į valymo įrenginius patenkančio vandens, bet jame yra apie 80 proc. viso ten patenkančio azoto ir kalio ir apie 50 proc. fosforo.
Šie elementai yra esminiai augalų augimui ir vystymuisi, jie naudojami žemės ūkyje kaip trąša, tačiau pramoninė jų gamyba yra labai tarši. Pavyzdžiui, mūsų „Achema“ sunaudoja apie pusę visos šalies gamtinių dujų. Ne visos sintetinės trąšos yra augalų įsisavinamos, todėl, kaip ir mūsų šlapimas, kartu su gruntiniais vandenimis jos nuteka į upių, o vėliau ir jūrų pakrantes, taip sudarydami sąlygas daugintis ir kauptis įvairiems mikroorganizmams – dumbliams. Jais pradeda maitintis bakterijos, išnaudodamos didžiąją dalį vandenyje esančio deguonies, dėl ko jame esanti gyvybė pradeda dusti. Atsiranda negyvosios zonos, kurių pasaulyje jau yra ganėtinai daug ir vis daugėja. Naujasis unitazas „Save!“ sukonstruotas taip, kad jo priekyje yra šlapimo gaudyklė. Šiam unitazui pritaikytas ir specialus potinkinis rėmas su dviem atskirais nuotekų surinkimo sifonais ir vamzdynais. Savo išvaizda „Save!“ unitazas niekuo nesiskiria nuo įprastų. Pastate įrengus specialias patalpas, kur surenkamas atskirtas šlapimas, galima turėti nedidelę organinių trąšų gamyklėlę. Joje pagamintos trąšos puikiai tiktų tręšti užmiesčio viešbučių, didesnių sodybų ir turizmo bei pramogų kompleksų teritorijose esančius augalus ar vejas.
Šios trąšos jau yra ištirtos ir aprobuotos Šveicarijos visuomenės sveikatos centro. Tikėkimės, jau artimiausioje ateityje, kartu su akivaizdžiais klimato kaitos požymiais, ši ir kitos tvarumo iniciatyvos įgaus atitinkamą pagreitį.
