Norintiems kuo lėčiau senstančio ir vertę prarandančio namų interjero, ekspertai rekomenduoja nesudėtingą pratimą: mintyse apversti būstą aukštyn kojomis ir atkreipti dėmesį į tai, kokie daiktai „nukris“. Tai padės nustatyti, į kokius sprendimus verta investuoti daugiau lėšų ar patirties, o kur galima drąsiau eksperimentuoti savo nuožiūra.
Visi interjerai sensta, nusidėvi ar išeina iš mados, bet tam tikri sprendimai šį reiškinį gali gerokai sulėtinti. Nepasenę namai yra visada malonesni patiems jų gyventojams, bet tai tampa dar aktualiau, jei būstą nutariama parduoti. Juk nudėvėtas, nebemadingas ir kitaip nepatrauklias būsto detales galimi pirkėjai gali traktuoti tiesiog kaip problemą ir išlaidą, o tai sumažins pardavimo kainą.
Beveik 20 metų patirties įrengiant namus sukaupusi NT vystytojos „Homa Group“ interjero projektus kurianti dizainerė Kristė Budraitytė dalijasi pratimu – butą ar namą galima įsivaizduoti kaip žaislinį, jį apversti ir „žiūrėti“, kas nukris. Tai dažniausiai bus visi stumdomi baldai, įrankiai ir prietaisai, neįmontuojama buitinė technika, toršerai, užuolaidos, kilimai ar įvairūs smulkūs aksesuarai. O savo vietoje išliks santechnika, elektros instaliacija, jungikliai, grindys, vonios baldai, plytelės, taip pat įmontuojami baldai ir fiksuota buitinė technika. Būtent šiuos namų elementus interjero dizainerė siūlo rinktis atsakingai – konsultuojantis su specialistais ir pagal galimybes netaupyti.
„Suprantu ir sveikinu žmonių norą sekti naujausias madas arba namuose atspindėti savo kūrybiškumą. Tačiau tai saugiausia tose srityse, kur korekcijos ateityje bus nesudėtingos tiek pačiam gyventojui, tiek galimam naujam pirkėjui. Pajudinamos arba, šiuo atveju, „nukrentančios“ namų detalės kintant madoms nebrangiai galės būti pakeistos naujomis, o parduodant butą gali būti tiesiog išvežamos. Tačiau lupti ir keisti neprofesionaliai suprojektuotą elektros instaliaciją, pigią santechniką, nepraktiškas plyteles ar atgyvenusius įmontuojamus baldus bus brangu ir esamiems, ir naujiems gyventojams. Viena nedaugelio išimčių iš šios taisyklės yra sienų spalva: ją paprasta dažnai keisti kintant madoms ar skoniui“, – pasakoja K. Budraityte.
Todėl ji rekomenduoja fiksuotas namų detales patikėti patyrusiems profesionalams. Jie ne tik padės suprojektuoti ilgaamžį interjerą, bet ir padės sutaupyti ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, tikrai žinos mažiausiai priežiūros reikalaujančias ir lėčiausiai nusidėvinčias spalvas bei medžiagas, taip pat patars dėl ilgą ir kokybišką garantinį aptarnavimą siūlančių gamintojų ir tiekėjų. Galiausiai, patyrę specialistai padės rasti geriausius kompromisus tarp kainos ir kokybės, įskaitant naujausias medžiagų technologijas, leidžiančias pasiekti trokštamą efektą mažesnėmis sąnaudomis.
Kalbėdama apie konkrečius namų vertę geriausiai išlaikančius sprendimus, K. Budraitytė rekomenduoja kuo natūralesnes šviesias spalvas ir medžiagas, taip pat kuo praktiškesnes, mažiausiai priežiūros reikalaujančias akmens ar skalūno grindų plyteles. Dizaino požiūriu visuomet vertinga siekti vientisumo, t.y. nesukurti pernelyg estetiškai skirtingų kambarių ar zonų. Kalbant apie įmontuojamus baldus ar virtuvę, vengtinas ryškumas: jis galiausiai atsibos esamam gyventojui ir greičiausiai nepatiks būsimiems pirkėjams. Pati virtuvė kaip viena brangiausių namų erdvių taip pat reikalauja didžiausio dėmesio ir atidumo renkantis.
Be to, būstams mažėjant, visuomet vertingas saikas, lengvumas, estetinė švara. Nesensta ir konteksto pojūtis bei adekvatumas: galimi ateities pirkėjai niekada neįvertins, pvz., marmuro 40-ies kv. m daugiabutyje. Svarbus ir nuoseklumas: keistai atrodytų pigiausios santechnikos ir brangiausių plytelių derinys. O apskritai interjero dizainerė, galimybėms leidžiant, medžiagas siūlytų rinktis ne pagal „geriausio iš pigiųjų klasės“, o „pigiausio iš prabangios klasės“ kriterijų, rašoma įmonės pranešime spaudai.
Beje, vadovaujantis interjero dizainerės pratimu mintyse apversti namus, į „pilkąją zoną“ patenka šviestuvai. Jie gana nebrangiai pakeičiami, bet specialistė vis vien rekomenduotų tartis su profesionalais: nepatyrę žmonės paprasčiausiai nemoka gerai apskaičiuoti šviesos ryškumo, sklaidos, kampų, spalvos ar spektro.
„Projektuojant namus, saviveikla užsiimama dėl sutaupymo iliuzijos. Jei norima taupyti ar eksperimentuoti – puiku, bet pačių gyventojų labui siūlau neimprovizuoti fiksuotose ir sunkiai pakeičiamose vietose. Ne pirmus namus įrengiantys žmonės tikrai žinos apie elektros lizdus Kalėdų eglutėms, sandėliavimo zonas, erdves robotams-siurbliams ar kitas iškart į galvą nešaunančias situacijas, kurios bus svarbios ir po dešimtmečių. Net jei tai ne pinigų, o individualumo klausimas, vadinamoji „mažoji namų architektūra“ tikrai leis pasireikšti“, – sako K. Budraitytė.
