Deimantė Daugintytė
Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS) antradienį surengė diskusiją dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo. Šalia LRS esantis skveras nuo 2020 metų pavadintas J. Marcinkevičiaus vardu, bet iki šiol nesuderintas architektūrinio-skulptūrinio sprendimas šioje viešojoje erdvėje. Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“, bet rezultatų paskelbimas atnaujino aštrias diskusijas visuomenėje ne tik dėl paties paminklo rašytojui, jo sprendimo, bet ir kultūrinės atminties įamžinimo. Diskusijoje dalyvavę skirtingų sričių specialistai kartojo – sprendimą rasti sunku.
Savivaldybės atstovė: gal dar neatėjo laikas Just. Marcinkevičiaus paminklui
Menotyrininkė Laima Kreivytė išsakė nuomonę, kad rengti konkursus viešųjų erdvių sprendimams „atrodo savaime pasmerktas dalykas“ ir, jos nuomone, paminklų visai nereikėtų statyti, bet visuomenė to pageidauja.
Just. Marcinkevičiaus įamžinimo idėją pasiūliusi LRS sulaukė gausaus visuomenės palaikymo, bet kilus nesutarimams atsirado naujų pasiūlymų. Rugpjūčio pradžioje visuomenininkai atskirai pradėjo rinkti lėšas naujam poeto įamžinimo projektui, kuriam vieta dar neparinkta. Ne viena miesto savivaldybė taip pat išsakė norą statyti paminklą rašytojui, tarp jų – Širvintų rajono bei Druskininkų.
Šiuo metu rašytojo atminimo įamžinimą šalia LRS klausimą sprendžia Vilniaus miesto savivaldybė. Sostinės savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė diskusijoje paragino neskubėti nuspręsti dėl paminklo ir siūlė palikti atviras galimybes, kam jis turėtų būti skirtas. „Man atrodo, kad pirma mūsų klaida po Nepriklausomybės – neapsibrėžėme santykio su komunizmu, todėl dabar kyla klausimai, kam statyti paminklą. Gal galima kalbėti apie kitas įamžinimo formas. Gal dar neatėjo laikas statyti paminklą šiam rašytojui. O galbūt verta įamžinti Just. Marcinkevičiaus ir jo kartos kolegų bendrą atminimą“, – svarstė Istorinės atminties komisijos pirmininkė.
Nors šie svarstymai sulaukė kritikos balsų iš renginio stebėtojų, savivaldybės atstovė patvirtino, kad savivaldybė turi politinę valią įamžinti rašytojo atminimą, o jo vardo suteikimas šiam skverui yra to įrodymas. Anksčiau Vilniaus meras teigė, kad prieš nutariant dėl skulptūros skvere, tikimasi visuomenės sutarimo.
Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė prisiminė Just. Marcinkevičių kaip gilų, talentingą asmenį, kurio problemų šaknis ir buvo jo talentas. „Tokių prieštaravimų nesukelia nei menki asmenys, nei menki veikėjai“, – sakė literatūros tyrinėtoja ir pasiūlė alternatyvą – šiuo metu pasitenkinti mažesniu atminimo ženklu, atidėti paminklo statymą, bet atsisakyti pačios idėjos, anot profesorės, negalima.
Istorikas: mes vis dar negalime susitarti
Just. Marcinkevičiaus įamžinimo klausimas, kaip pastebėjo keletas diskusijos dalyvių, supriešino savivaldybę ir visuomenę. Istorikas Valdemaras Klumbys išsakė nuomonę, kad savivaldybė dėl paminklo sprendžia savo viduje, o visuomenė – sau. „Blogai, kad mes Lietuvoje vis dar negalime susitarti. Vienas klausimas – ar šis paminklas tinkamas, antras – Just. Marcinkevičiaus asmenybė. Abu klausimai labai skirtingi. Susiplaka tema ir jos įgyvendinimas – taip neturėtų būti“, – dėstė Vilniaus universiteto mokslininkas.
Skulptorius profesorius Gediminas Karalius (kairėje), istorikas Valdemaras Klumbys (dešinėje). L. Balandžio/BNS nuotr.
Tai, kad paminklo likimo klausimas priklauso savivaldybei, pabrėžė ir LRS pirmininkė Birutė Augustinienė: „Jei gatvių susiaurinimas nusprendžiamas savivaldybėje, tai įvyksta (…), ir rezultatą pamatome pro langą. Bet jei klausimas iš kultūros, meno lauko, tada pliekiasi kiekvienas iš savo varpinės. Mūsų pozicija – klausti specialistų. Ką nuspręs Vilniaus miesto savivaldybės valdyba dėl paminklo, tas ir bus.“
Kritika ir Just. Marcinkevičiaus skverui, ir savivaldybei
Istorikas V. Klumbys sukritikavo savivaldybės laikyseną stebint aktyvias visuomenės diskusijas, o menotyrininkė L. Kreivytė išsakė lūkestį, kad apskritai politikai neturėtų spręsti dėl paminklų. Į diskusiją įsijungę architektai bei menininkai taip pat supeikė konkurso sąlygas, vadino jas ydingomis – kilo nepasitenkinimas dėl nuostatų, kas gali dalyvauti, kad nėra terminų ir stokojama aiškumo.
Pati viešoji erdvė, kuriai prieš kelis metus suteiktas rašytojo vardas, irgi sulaukė nuvertinimo. Just. Marcinkevičiaus skveras yra nedidelė erdvė senamiestyje, K. Sirvydo ir Šv. Jurgio gatvių sankirtoje, šalia kurios vyksta mažo intensyvumo eismas. Diskusiją stebėjęs architektas Valdas Jurevičius ragino pažvelgti į esamą skvero vaizdą. „Man LRS rūmai nesiasocijuoja su Just. Marcinkevičiumi, (…) o žiūrint į skverelį darosi graudu. Reikia pirma sutvarkyti aplinką ir paruošti vietą. O tada, manyčiau, visuomenėje sukils jėga statyti paminklą, kokio Just. Marcinkevičius vertas“, – dėstė architektas.
