Prieš daugiau kaip metus pradėti statybų darbai juda pabaigos link: šį antradienį, rugpjūčio 11 d., paleistas eismas naujuoju viaduku į Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją iš valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasirašius 6,9 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Kauno tiltai“, 2019 metų birželį pradėta sankryžos rekonstrukcija, kurios metu pastatytas naujas monolitinės perdangos viadukas su atraminėmis sienomis, skirtas išvažiavimui ir įvažiavimui į/iš Kauno LEZ teritorijos, nekertant pagrindinio A6 kelio.
Tokios sankryžos būtinybę padiktavo ne tik nuolat augantis Kauno LEZ įsikuriančių įmonių skaičius, bet ir intensyvus eismas A6 kelyje, laikomame viena pagrindinių Kauno regiono eismo arterijų. Skaičiuojama, kad šiuo metu kasdien iš Kauno LEZ industrinės teritorijos į A6 kelią įvažiuoja apie 8 000 transporto priemonių. Tokie srautai ne tik lėtino pravažiavimą toje vietoje, bet ir apsunkindavo eismo judėjimą, potencialiai keldavo avarines situacijas.
Kaip pabrėžė viaduko atidarymo šventėje dalyvavęs susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, greita ir sklandi sankryžos rekonstrukcija yra geriausias pavyzdys, kiek daug galima nuveikti, kai išvien dirba centrinės valdžios, savivaldos ir verslo atstovai.
„Tokie objektai parodo, kad kartu siekiant vieno tikslo, per trumpą laiką galima sukurti didelę reikšmę turinčius objektus, duodančius postūmį visai ekonomikai,“ – sakė V. Kondratovič.
„Atstovaudamas pakaunės kraštui turiu pasakyti, kad šalia Kauno LEZ gyvena per 8 tūkstančius gyventojų, kurie nuo pat projekto svarstymų pradžios aiškiai išreiškė norą ir viltį, kad toks viadukas čia turi būti,“ – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, akcentuodamas, kad naujoji Kauno LEZ jungtis svarbi ne tik verslui, bet ir aplink gyvenantiems žmonėms.
Jungiamoji automobilių ir dviračių eismo grandis
Kaip sako sankryžos rekonstrukcijos ir viaduko statybos darbus atliekančių „Kauno tiltų“ projektų direktorius Romualdas Kančaitis, nors patys rekonstrukcijos darbai dar nėra baigti, tačiau eismo paleidimas per naująjį viaduką reikalingas jau dabar – dėl technologinių priežasčių: kad būtų galima užbaigti darbus ties šiuo metu veikiančiu Narėpų apsisukimu, kuris bus naikinamas.
Naujojo viaduko perdangos ilgis 186 m, plotis 13 m. Baigus įgyvendinti projektą, bus įrengta skirtingų lygių sankryža, naujas jungiamasis kelias, skirtas Narėpų miestelio gyventojų susisiekimui, įrengta žiedinė sankryža, įdiegtos eismo saugą užtikrinančios priemonės bei rekonstruotos ar įrengtos inžinerinės komunikacijos – ryšių, vandentiekio ir nuotekų tinklai, drenažo sistemos ir paviršinio vandens surinkimo bei nuvedimo tinklai, rekonstruotas senasis ir įrengtas naujas kelio apšvietimas.
Viadukas tampa ir trūkstama grandimi, sujungiančia Kauno LEZ teritoriją su dviračių takų tinklu, tad nuo šiol čia bus galima patogiai atriedėti nuosavais ar išsinuomotais dviračiais – ekonominės zonos teritorijoje pradėjo veikti „CityBee“ dviračių nuomos stotelė.
Patrauklumą didinanti investicija
Kauno LEZ valdančiosios bendrovės generalinis direktorius Vytas Petružis neabejoja, kad investicijos į susisiekimo infrastruktūrą yra viena kertinių sąlygų, norint sėkmingai dirbti pritraukiant verslą į Kauno LEZ teritoriją. Dėkodamas valdžios ir savivaldos atstovams už Kauno LEZ skiriamą dėmesį, jis pabrėžė, kad ekonominė zona savo pritrauktomis investicijomis (680 mln. EUR) ir investuotojų sukurtomis darbo vietomis (5,5 tūkst.) – kurių atlyginimų vidurkis viršija šalies vidurkį – jau atpirko tą dėmesį ir neketina sustoti ateityje.
„Šį infrastruktūrinį objektą vertinu visų pirma kaip Kauno LEZ industrinės struktūros integraciją į visą regioną. Ir, žinoma, tuo pačiu auginantį teritorijos patrauklumą esamiems ir būsimiems investuotojams: nuo šiol gerokai patogiau ir saugiau ne tik atvykti žmonėms, bet ir valdyti eismo srautus įmonėms, į kurias ir iš kurių kasdien gabenamos žaliavos bei produkcija,“ – sakė V. Petružis.
Šiemet Kauno LEZ jau buvo atidaryta naujoji Jėgainės gatvė, tapusi dar vienu įvažiavimu į teritoriją, tik iš kitos pusės – A1 magistralinio kelio, taip nuimant dalį srauto nuo įvažiavimo iš A6 kelio ir leidžiant sunkiasvoriui transportui atvykti į Kauno kogeneracinę jėgainę aplenkiant aplinkines gyvenvietes.
