Deimantė Daugintytė
Nuosavas namas – tvirtovė pagal jūsų šeimos taisykles. Tai stipriausiai jaučiama, kai nuo pamatų statomas naujas namas. Naujai statomiems namams keliami A++ energinės klasės reikalavimai, bet šiuolaikiškai mąstantiems būsimiems naujakuriams to negana. Jie nori susikurti namus, kurie tarnautų jiems – ištekliai būtų protingai paskirstyti, įdarbinti atnaujinančios energijos šaltiniai, šviesos šaltiniai ir apšvietimo scenarijai būtų optimizuoti. Kaip projektuoti namą, kad jis būtų efektyvus ir malonus gyventi?
Nuo vizijos iki įsikėlimo į namą – netrumpas kelias. Kuo tiksliau viską atliksite, tuo greičiau žengsite per slenkstį. Pirmiausia kreipkitės į savo miesto/rajono savivaldybę dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų bei sąlygų projektavimui išdavimo. Sužinoję sąlygas ir reikalavimus pradėkite bendrauti su projektuotoju ar architektu, kuris suprojektuotų namą sklype pagal jūsų lūkesčius ir savivaldybės nurodytas sąlygas bei reikalavimus.
Namo projektavimas taikant dinaminį modeliavimą
Modernus namas – toks, kuris neeikvoja energijos, kurio išplanavimas racionalus, sistemos suprojektuotos tinkamai, o atsinaujinantys šaltiniai įdarbinti. Moderniame name neprivalo būti išmaniųjų sistemų (jas galite įsirengti vėliau arba palaipsniui), bet kokybiškas vėdinimas, šildymas, optimalus patalpų apšvietimas – kasdieniai poreikiai, kuriuos verta atliepti. Derėtų iš anksto įvertinti svarbiausias komforto namuose sąlygas: ar mikroklimatas geras, ar nereikės rūpintis papildomais šilumos šaltiniais, galvoti apie langų dengimo sprendimus jau įsikėlus į būstą.
Projektuotojui reikia apgalvoti daug žingsnių į priekį. Architektas, atsižvelgdamas į užsakovo pageidavimus, projektuoja statinį, kuris atitiktų reikalavimus, būtų saugus ir patogus gyventi. Kuo didesnė patirtis, tuo mažiau klaidų turėtų pasitaikyti. Tačiau net ir kompetentingas specialistas dėl laiko trūkumo arba sudėtingiau prognozuojamų aplinkybių gali neįvertinti visų sąlygų.
Pastato dinaminis modeliavimas padeda išvengti spėliojimų projektuojant ir sutaupyti eksploatuojant. Iš anksto išsiaiškinus, kaip veiks ŠVOK (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) sistemos, kuris šildymo būdas jūsų individualiu atveju efektyviausias, ar saulė netrukdys dirbti darbo kambaryje ir t. t., apsidraudžiama nuo netikėtumų ir išvengiama papildomų išlaidų ar remonto ką tik pastatytame name.
Namo projektą sudaro 5 dalys: bendroji dalis, statinio architektūra, statinio konstrukcijos, inžinerinė vandens ir nuotekų dalis bei energinio efektyvumo vertinimas. Bendroji dalis – tai projekto rengimo pagrindas. Jame atsispindi privalomieji projekto rengimo dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, įskaitant statybos vieta, paskirtis.
Statinio architektūrą sudaro namo detalieji brėžiniai ir žiniaraščiai, reikalingi statybos leidimui. Šioje dalyje kombinuojama projekto visuma: nuo pačių patalpų ir jų planuojamo apstatymo, iki kambarių paskirčių ir techninių sprendimų. Jau šioje dalyje energinis dinaminis modeliavimas leidžia pamatuoti sprendimus ir priimti logika grįstus pasiūlymus. Architektas statinio architektūros dalyje skiria dėmesį įvairiems brėžiniams ir pjūviams. Tarp jų – angos ir nišos inžinerinėms sistemoms, numato sanitarines zonas. Nors projektavimo stadijoje galimi keitimai ir tobulinimai, statant kiekvienas netikslumas, kiekvienas centimetro dydžio pakreipimas stabdys ir brangins statybas. Užbėkite tam už akių įtraukę į projektavimą energinį dinaminį modeliavimą.
Statinio konstrukcijos – tai pamatų, sąramų, perdangų planas, pastatą veikiančių apkrovų apskaičiavimas, tinkamiausių medžiagų ir jų kiekių parinkimas, kad namas būtų saugi ir ilgaamžė tvirtovė. Tinkamai parengta inžinerinė vandens ir nuotekų dalis užtikrina sklandų sanitarinių zonų veikimą. Energinio efektyvumo vertinimas nurodo, kiek galios namui reikės, kokie bus šilumos nuostoliai, koks numatomas mikroklimatas ir kt. Šioje dalyje dinaminis modeliavimas reikšmingai gali pagerinti projekto sprendinius ir galutinį namo eksploatavimą.
Statantys namus suvokia, kad parengti kokybišką ir adekvatų namo projektą be architekto – neįmanoma. Tačiau tik dalis žino apie pastato dinaminio modeliavimo technologiją, kuri reikšmingai gali pagerinti projektą. Šią paslaugą Lietuvoje teikia UAB MEPCO, inžinerinius projektus ir analizes verslo bei individualiems projektams vykdanti nuo 2008 metų. „Energinis dinaminis modeliavimas padeda dar projektavimo stadijoje priimti tinkamus sprendimus, kurie pastato eksploatacijos metu užtikrins tinkamą patalpų mikroklimatą, efektyvų energijos naudojimą ir komfortišką gyvenimą pastate“, – sako Gediminas Šilanskas, MEPCO Energinio efektyvumo skyriaus vadovas.
Projektuodamas namą architektas žino pasaulio kryptis, bet nebūtinai tiksliai gali įvertinti tokius smulkius niuansus kaip, pavyzdžiui, ar saulė neįkaitins patalpų per daug kuriuo nors sezonu, kokia bus šešėliavimo įtaka nuo šalia esančių pastatų ar medžių. Šioje vietoje įvedus į projektavimą šiuolaikinę technologiją – dinaminį modeliavimą – galima įvertinti visas aplinkybes ir žinoti saulės pritekių, šešėliavimą būsimame name. Tai svarbu ne tik ankstyvojoje projektavimo ir statybų stadijoje, bet ir vėliau – planuojant interjerą. Dinaminis modeliavimas vizualiai parodo, kiek šviesos gausime pro langus metų bėgyje ir leis tinkamai parinkti saulės kontrolės priemones. Kaip dažnai tenka susidurti su iš pirmo žvilgsnio praktiškais, bet visgi pertekliniais sprendimais?
Atliekant pastato energinį dinaminį modeliavimą galima tiksliai įvertinti:
- saulės pritekius, šešėliavimą, saulės kontrolės priemonių įtaką bei atsipirkimą;
- tikslius šilumos ir šalčio poreikius kiekvienoje pastato patalpoje, kiekvieną metų dieną;
- natūralaus ir mechaninio vėdinimo sistemų veikimą, infiltraciją, CO2 ir oro drėgmės kontrolę;
- tinkamiausius jūsų atveju šilumos ir vėsos tiekimo prietaisus, jų veikimą;
- atsinaujinančių energijos šaltinių (geotermijos, saulės, vėjo) panaudojimo galimybes bei efektyvumą;
- natūralų bei dirbtinį patalpų apšvietimą.
Tinkamas mikroklimatas namuose – sveikų namų pradžia
Subalansuoto mikroklimato nejuntame, nes tai sveikos ir organizmui palankios patalpų sąlygos. Mikroklimatą sudaro: oro temperatūra, drėgmė ir CO2 koncentracija. Vėdinimo įrenginiai, rekuperacija yra neatsiejami nuo šiuolaikinių namų. Geriau vėliau įrengti svečių kambarį nei praleisti šios sistemos plano parengimą ir įgyvendinimą.
Visgi mikroklimatui įtaką daro ne tik sumontuotos sistemos. Įtakos komfortui turi ir šiluma, sklindanti pro langus (kurią gali suvaldyti žaliuzės, stiklai su saulės kontrole, architektūriniai elementai), sklypo bei aplinkos situacija. MEPCO įvaldytos modeliavimo technologijos atkurs, kaip tam tikros situacijos veiks realiuoju laiku ir nustatys reikiamus pakeitimus, kad namo projektas būtų sėkmingas. MEPCO inžinieriai taiko pažangią, specializuotą, energinio modeliavimo (simuliacijos) programinę įrangą, o analizės rezultatus architektai lengvai pritaiko. „Modeliuodami parenkame tinkamą stogelio ilgį, lamelių plotį, langų saulės praleisties koeficientą, t. y. matome, kokią įtaką aplinkos sąlygos daro ne tik vėsinimo, bet ir šilumos poreikiui. Taip pat galime palyginti namo natūralios apšvietos rezultatus su gerąja BREEAM praktika“, – vardija MEPCO Energinio efektyvumo skyriaus vadovas, BREEAM vertintojas G. Šilanskas.
Pastato šilumos, vėsos ir bendrai energijos poreikius labiausiai lemia architektūriniai konstrukciniai sprendimai. Atsižvelgiant į juos derėtų projektuoti ŠVOK sistemas.
Pasyvios priemonės (žaliuzės, architektūriniai sprendimai) padeda mažinti ir ŠVOK sistemų kaštus. Kuo mažiau jų reikės, kuo mažesnė vėsinimo galia reikalinga, tuo namo projektas ir namo eksploatavimas bus ekonomiškesnis. „Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad gali smarkiai skirtis mūsų komforto suvokimas. Pavyzdžiui, vieni vasarą patalpose nori palaikyti 21°C temperatūrą, kitiems reikia 24°C laipsnių. Keli laipsniai pastato energijos sąnaudoms ir įrangos galiai turi didelės įtakos tiek kainai, tiek užimamai vietai“, – atkreipia dėmesį MEPCO Energinio efektyvumo skyriaus vadovas. Laiku atlikus pastato dinaminę energinę simuliaciją galima optimizuoti ŠVOK sistemų skaičių bei galią.
Kaip suprojektuoti energiškai taupų namą?
Nuo 2021 m. visi nauji statiniai turi būti ne žemesnės nei A++ energinės klasės. Tam reikalingi skaičiavimai. Nepadarius to negalima garantuoti, kad pastatas atitiks klasę ir pastatą bus galima priduoti Statybos inspekcijoje. Pastato energinį efektyvumą sudaro daug veiksnių: langų kryptis ir dydžiai, šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo sistemų efektyvumas, pastato masyvumas, sandarumas.
Projektuojant ŠVOK sistemas ypač aktualus gaminių galingumas. Jei galia per maža, teks įjungti papildomą šaltinį, todėl sąskaitos žiemą bus aukštos. Spėliodami galite permokėti.
Energinis pastato modeliavimas, atliekamas patyrusių UAB MEPCO bendrovės specialistų, padės atsakyti, kokios sistemos jums išties tinkamiausios. Energinis pastato modeliavimas – tai pirminis pastato projekto rengimo etapas, kuriame realiomis aplinkos ir vidaus klimatinėmis sąlygomis modeliuojama būsima pastato ir visų jo inžinerinių sistemų elgsena realiuoju laiku. Dar iki namo pastatymo galėsite įsivertinti bendras pastato energijos sąnaudas ir energijos nuostolius per pastato atitvaras. MEPCO, atsižvelgdami į tikslų gyventojų skaičių, jų buvimą patalpose ir t. t., pateiks, kaip bus valdomos natūralios ir mechaninės vėdinimo sistemos, temperatūros ir drėgmės kontrolė. Visų analizių tikslas vienas – nešvaistyti nei medžiagų, nei energijos, skirtos šildyti ar vėdinti.
Energiškai tvaraus, efektyvaus ir subalansuoto namo projektas paruoštas. Gavę statybos leidimą jau turite teisę pradėti statybų veiksmus savo sklype. Dabar metas samdyti statybos vadovą bei statybos techninį prižiūrėtoją.
2008 metais įkurtoje UAB MEPCO bendrovėje (iki 2016-ųjų – UAB „Miesto renovacija“) dirba virš 50 darbuotojų, kurių didžioji dalis – atestuoti energijos vartojimo auditoriai, inžinieriai, savo srities profesionalai. Analizės atliekamos naudojant moderniausią inžinerinio projektavimo programinę įrangą. Visi projektai rengiami BIM aplinkoje. Bendrovė yra atestuota pagal tarptautinius ISO standartus.
