Šįmet įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinta nauja sąvoka „nekilnojamojo turto vystytojas“. Tai – statytojas, kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, t. y. formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.
Kam to reikėjo? Kaip „Statybai ir architektūrai“ aiškino, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, ilgą laiką teisės aktuose figūravo abstrakti sąvoka „statytojas“. Sąvoka „nekilnojamojo turto vystytojas“ detalizuota užtikrinant garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą, mat ilgą laiką NT vystytojai tiesiog pamiršdavo Civiliniame kodekse numatytą pareigą atsakyti už parduodamos prekės kokybę. Įstatymo pakeitimu numatyta ją oficialiai priminti.
Taigi, NT vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. NT vystytojas, parduodamas statinį (ar jo dalį), kuriam prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas po 2017 m. sausio 1 d, išskyrus nesudėtingąjį, pirkėjui turi pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą. NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą pirkėjui. Tai gali būti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas arba kredito įstaigos garantija.
SA.lt ir VTPSI inf.
