Duomenys ir apklausos rodo, kad pandemijos metu lietuviai savo asmeninę finansinę situaciją vertina palankiai, tačiau yra atsargesni planuodami didesnius pirkinius, tarp jų – ir būstą. Ekspertų teigimu, šiuo metu būsto rinkoje užtrauktas rankinis stabdis, o tai matydami vystytojai keičia kainodarą.
Nekilnojamojo turto rinka karantino pasekmes pajuto viena pirmųjų. Susidomėjimas naujais būstais sumažėjo, karantino metu užfiksuota mažiau NT sandorių.
Prisimindami 2009-uosius, gyventojai tikisi sulaukti mažesnių kainų, tačiau vystytojai tokias perspektyvas vertina atsargiai. Jie pabrėžia, kad dramatiškam būsto kainos mažėjimui prielaidų yra mažai, nes Lietuvos ekonomika, verslo ir gyventojų finansinės galimybės yra nepalyginamai geresnės nei paskutinės krizės metu.
Mažėja nekilnojamojo turto sandorių
Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, notarai vieni pirmųjų pajaučia ekonomikos nuosmukio ženklus, o dabartinė situacija jiems primena 2009-ųjų krizę, po kurios notariatas visiškai atsigavo tik 2016-17 m.
„Visų notarinių veiksmų skaičius sumažėjo ne procentiniais punktais, o kartais. Ypač tai jaučiame nekilnojamojo turto perleidimo srityje. Statistika nepalieka galimybių interpretuoti – nekilnojamojo turto sektorius žengia į stagnaciją. Žmonės apimti nežinios, nori išsaugoti gerovę, todėl neskuba išleisti pinigų naujo būsto pirkimui, kol nepaaiškės reali ekonomikos padėtis nuslūgus pandemijai”, – sako M. Stračkaitis.
Remiantis Registrų centro statistika, per pirmąsias 10 balandžio dienų NT sandorių sumažėjo beveik perpus. Per šį laikotarpį Lietuvoje atlikti 2122 nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, o antrąją dekadą – 1150.
„Kitas mums keliantis nerimą ir 2009 metų krizę primenantis faktorius – hipotekos sandorių nemažėjimas ir net nežymus augimas. Tai reiškia, kad savo turtą įkeitę asmenys tariasi su bankais, dėl sumažėjusio mokumo prašydami pratęsti grąžinimo terminą, padidinti skolos sumą, ar kitaip pakeisti hipotekos sąlygas”, – teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Pirkėjai laukia kainų kritimo, vystytojai tam galimybių mato mažai
„Ši krizė yra visiškai kitokia, nei 2009 m., kuomet žmonės ir verslai į ją įpuolė it į ledinio vandens eketę po pirties. Šį kartą ekonomikoje sąmoningai paspaudėme pauzę tam, kad išgelbėtume gyvybes. Tačiau žmonių noras turėti savo būstą dėl šios pauzės niekur nedingo“, – sako sostinės Žalgirio gatvėje projektą „Cloud namai” vystančios bendrovės „Projektai ir statyba” atstovas Vytas Fadėjevas.
Istoriškai pandemijas lydėdavo spartus atsigavimas. Pirmuosius to ženklus jau galima matyti ir Lietuvoje – bankų duomenimis, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik pasiekė iki karantininį lygmenį, auga elektros vartojimas pramonėje, o prekybininkai stebi augančius klientų srautus.
Vystytojai reaguoja į besikeičiančią rinką
Besikeičianti rinka verčia vystytojus ieškoti naujų būdų pritraukti klientus. „Cloud namų” vystytojai susiejo butų kainas su „OBER-HAUS” Vilniaus butų kainų indeksu (OBHI).
V. Fadėjevo teigimu, preliminarią pirkimo sutartį pasirašę pirkėjai statybų pabaigoje galės iš naujo įvertinti būsto kainą pagal to meto sostinės OBHI. Būstui nuvertėjus dėl krizės, preliminarią sutartį pasirašę pirkėjai mokės realią tos dienos kainą. Jei būsto vertė bus didesnė, pirkėjams nieko papildomai mokėti nereikės.
„Gyva NT rinka yra labai svarbi spartaus ekonomikos atsigavimo sąlyga, todėl darome ką galime, kad ji kuo greičiau atsitiestų. Žmonės atsargiau vertina savo galimybes, todėl norime suteikti jiems papildomą lankstumą ir saugumo jausmą“, – teigia V. Fadėjevas.
Pasak jo, net jei artimiausiais mėnesiais sulauksime prognozuojamo NT kainų kritimo, jau rudenį kainos gali vėl pakilti. NT rinkos kainų nepastovumas jau dabar yra paveiktas išaugusių statybos kaštų, o tolesnėms prognozėms šiuo metu dar trūksta duomenų.
