Seimui patvirtinus naujosios Vyriausybės programą, Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojai vertina savo galimybes prisidėti prie ambicingų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
„Programoje matome visas svarbiausias „žaliosios“ politikos tendencijas, kurios pastaraisiais metais Europos Sąjungoje atsirado ar jau net įsitvirtino. Tai džiugina, juo labiau, kad Europos polistireninio putplasčio gamintojais irgi turi savo ambicingą darbotvarkę, kuri susišaukia su dalimi Vyriausybės programos „žaliųjų tikslų“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.
Žiedinė ekonomika ✔
Skyriuje „Lietuvos žaliasis kursas“ kaip sėkmės rodiklis įvardijamas tikslas, kad 2024 m. Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį, o tolimesnėje perspektyvoje, 2030 metais, sąvartynuose bus šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų (šiuo metu -24,73 proc.). Numatoma sukurti efektyviai veikiančią antrinių žaliavų rinką ir skatinti iš jų pagamintų produktų ir paslaugų paklausą.
„Europos polistireninio putplasčio gamintojai seniai rengiasi žiedinės ekonomikos iššūkiams, ir tai daro labai sėkmingai, kadangi polistireninis putplastis EPS gali būti perdirbtas bet kiek kartų nesikeičiant jo termoizoliacinėms savybėms,“ – sako S. Skrodenis.
Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų, t. y., 257 000 tonų per metus. PPA yra EUMEPS narė.
Europos polistireninio putplasčio gamintojai su partneriais įgyvendina projektą „PolyStyreneLoop“, kuris pramoniniu mastu parodė, kad uždaro ciklo EPS gaminių perdirbimas yra ekonomiškai pagrįstas.
Klimato kaitos valdymas ✔
Vyriausybė visų pirma numato su visuomene ir verslu susitarti dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti, o tolimesnėje perspektyvoje, 2030 metais, 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m.
„Pastaraisiais metais atlikta tyrimų, putplastį ir kitas pagrindines medžiagas vertinant pagal ekologiškumą, jų paliekamą CO2 pėdsaką, žiedinę ekonomiką ar produkto gyvavimo ciklą. Šiais požiūriais statybinis putplastis EPS yra neabejotinas lyderis“, – sako PPA prezidentas S. Skrodenis.
Vokietijos valdžios institucijų užsakymu atlikti tyrimai (2019 m. ir 2020 m.) pabrėžė išskirtinį EPS izoliacijos ekologinį patrauklumą per visą jo gyvavimo ciklą. Daugelyje svarbiausių panaudojimo sričių programų EPS izoliacija laikoma ekologiškiausia alternatyva palyginti su mineralinėmis ar kitomis sintetinėmis medžiagomis.
Kiek anksčiau, 2014 metais, britų mokslininkai ištyrė išorinių atitvarų pagrindinių šiltinimo medžiagų poveikį aplinkai. Medžiagos tirtos pagal šešiolika poveikio kriterijų, ir nustatyta, kad pagal keturiolika jų EPS palieka mažiausią pėdsaką.
Grupė Lenkijos specialistų išorinių termoizoliacinių sistemų naštą aplinkai tyrė pagal devynis aplinkos rodiklius ir nustatė, kad EPS sukelia mažiausią poveikį aplinkai.
Renovacijos banga ✔
Numatydama dėti pastangas, kad miestai būtų tvarūs, Vyriausybė be kita ko numato tokią iniciatyvą:
„Renovacijos banga – 1000 renovuotų daugiabučių per metus. Atnaujinsime mūsų miestus ir miestelius, įgyvendindami Europos naujojo bauhauzo iniciatyvą. Sukursime finansines ir reguliacines paskatas viešiesiems pastatams, kvartalinei renovacijai, paveldotvarkai ir restauracijai. Inicijuosime architektūrinių ir aplinkos tvarkymo geriausios praktikos katalogo parengimą. Užtikrinsime efektyvų konsultavimą investicijų planų rengimo, įgyvendinimo klausimais ir projektų vykdytojų garantinę atsakomybę. 2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų bus susiję su esamų pastatų rekonstrukcija.“
Viename interviu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas išplėtoja ir patikslina: „Su rekonstrukcija ir renovacija susijusių rangos darbų šalyje turime tik 2 proc. Europos Sąjungos tikslas, kad 30 proc. rangos darbų būtų susiję su renovacija. Kitaip tariant, mums reikia perstatyti miestus ir juos energetiškai atnaujinti. Todėl esame Vyriausybės programoje numatę, kad pasieksime 1000 namų renovavimo spartą per metus. Tik nežinau, kuriais metais tai bus – 2023 ar 2024 m.“
Be to, jis mano, kad „reikia projektus didinti, kad būtų ne po vieną namą, bet po dešimt – tuomet ateis ir didesnė kompetencija, didesnės įmonės, kokybiškesni sprendimai.“
Būsto energijos taupymo agentūros BETA duomenimis, Lietuvoje renovuoti 3078 daugiabučiai arba 8 proc. visų renovuotinų, dar 1602 daugiabutis dabar renovuojamas.
PPA prezidentas S. Skrodenis sako, kad ir koks būtų renovavimo augimas ar net „sprogimas“, visiems projektams su kaupu užteks lietuviško polistireninio putplasčio EPS. Renovacijos bangos strategiją Europos Komisijai paskelbė spalį.
