Verslo biurų komplekse „Saltoniškių 7“ oficialiai pradėjo dirbti dar viena gausi komanda – iš septynių vietų į Žvėryną persikėlė įmonė „Telia Lietuva“. Šio skandinaviško stiliaus pastato tūrio ir bendro naudojimo centrinių erdvių projektavimas buvo patikėtas UAB „Eventus Pro“ profesionalams – įmonės vadovui Sigitui Sparnaičiui, projekto vadovui Vyteniui Gerliakui ir visai specialistų komandai.
Lengvai įsiliejo į kompleksą
Naujasis šešių aukštų ir 15 000 kv. m ploto telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pastatas yra vienas iš „Saltoniškių 7“ verslo biurų komplekso pastatų, esančių Žvėryno mikrorajone. Kompleksą sudaro jau įgyvendinti „DC PIER“, kuriame įsikūręs „Danske“ banko globalių paslaugų centras ir įmonės „Telia Lietuva“ pastatai, šiuo metu statomas dar vienas – į jį plėsis „Danske“ bankas. Ketvirtojo pastato statybos jau irgi prasidėjo – jį taip pat projektuoja „Eventus Pro“, todėl tikėtina, kad tarp jo ir „Telios“ pastato bus didžiausias ryšys.
„Visi keturi komplekso tūriai su savo vidiniais kiemeliais sudarys bendrą erdvinę kompoziciją, todėl numatyta projektuoti atsikartojančio medžiagiškumo ir charakterio išorės fasadus.
Įmonės „Telia Lietuva“ pastato vidinio kiemo fasadas – iš skaidraus stiklo, kas sukuria lengvumo įspūdį, o vertikalios plieno konstrukcijos, esančios pastato viduje, tačiau matomos per stiklą, kuria kontrastą – kieto ir tvirto tūrio įspūdį“, – pasakojo architektas V. Gerliakas.
Pastatas švarių formų, skandinaviško stiliaus. Jo struktūra įprasta tokios funkcijos atrijaus tipo pastatams. Šalia atrijaus glaudžiasi vidinis kiemas, kuris kartu yra ir centrinės pastato dalies šviesos šaltinis. Iš gatvės pusės fasado vertikalės kaitaliojasi su ramiomis stiklo plokštumomis – tokiu būdu fasadai susilieja su kitais greta esančiais pastatais ir sudaro bendrą kompleksą.
Identitetas – miškas
Siekiant kiekvienam iš keturių pastatų suteikti identitetą – tarsi individualų adresą sklype, jiems priskirtos skirtingos gamtinės temos, atsiskleidžiančios per vidaus erdvių dizainą. Jau minėtam „DC PIER“ pastatui atiteko vandens, o „Telia Lietuvai“ – miško tematika.
„Norėjome išvengti tiesioginio miško motyvo, todėl ieškojome savotiškos interpretacijos. Nusprendėme šią temą atskleisti spalviškai, todėl pastato viduje buvo atkartota kiemelyje esančios augalų kompozicijos spalvų gama: skirtingų atspalvių žalia ir ruda“, – komentavo projekto autoriai.
Žaluma atsispindėjo ir ant specialiai šiam pastatui pagamintų perforacinių vestibiulio plokščių, kurios taip pat atliko ir akustinę funkciją.
„Norėdami įgyvendinti šią idėją, specialiai „Telios“ projektui sukūrėme raštą, vaizduojantį netolygią medžio kamieno faktūrą. Ši perforacija sumažina pastate sklindantį aidą ir garsus – juos sugeria už plokščių esanti minkšta medžiaga, į kurią garsas patenka per perforuotą apdailos plokštę“, – teigė S. Sparnaitis.
Kiemas – atrijaus tęsinys
Anot pašnekovų, kadangi pastato atrijus yra palyginti nedidelis, vienintelis būdas jį vizualiai praplėsti buvo sujungti su lauku.
„Tam, kad tai įgyvendintume, pasirinkome atvirą į vakarų pusę pastato koncepciją. Čia atrijus ir kiemas sudaro bendrą darinį, ne tik leidžiantį geriau atskleisti gamtiškumo temą, mat lauke gausu augalijos, bet ir sykiu įsiliejantį į būsimą keturių pastatų kompozicinį centrą“, – pabrėžė pastato koncepcijos kūrėjai.
Po konsoline pastato dalimi, kur nėra eksploatuojamų patalpų, suformuota poilsio zona, kurioje darbuotojai gali pailsėti, pabendrauti. Čia ant dirbtinai suformuotų kalnelių auga medžiai. Jų žaluma persikelia ir į pastato vidų – į vazonus susodinti medžiai ir augalai, kurie ne tik erdviškai, bet ir savo turiniu susiję su kiemeliu.
„Po pastatu įrengta 3 aukštų 14 000 m ploto. požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje yra 420 automobilių vietų, aiš kurių 40 skirta elektromobiliams. Čia taip pat yra ir elektromobilių įkrovimo stotelės, 200 dviračių, motorolerių ir motociklų vietų. Darbuotojų, atvyksiančių dviračiais, patogumui čia įrengti dušai“, – sakė projekto vadovas V. Gerliakas.
Atitinka visus biurams keliamus tarptautinius inovatyviausius energijos taupymo kriterijus
Naujasis „Telia“ biuras suprojektuotas taip, kad aplinkai būtų daromas kuo mažesnis poveikis ir atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Lyginant su įprastais biurų pastatais, jis naudoja 40 proc. mažiau energijos, 55 proc. mažiau vandens ir išmeta 46 proc. mažiau anglies dvideginio.
„BREEAM Excellence“ sertifikatą turinčiame pastate mažiausiai 10 proc. reikiamos elektros energijos pagamina ant stogo įtaisyti saulės elementai. Saulės kolektoriai bus įrengti ir ant šiuo metu įrengiamos terasos dalies. Be to, biurų pastato sanitariniuose mazguose yra naudojamas lietaus vanduo, kurį surenka specialūs kolektoriai“, – vardijo „Eventus Pro“ architektai.
Įmonės „Telia“ būstinėje taip pat įrengtos apšvietimo ir šildymo, vėdinimo sistemos, kurios automatiškai prisitaiko prie lauko sąlygų ir taupo energiją. Automatiškai kontroliuojamas ir apšvietimo intensyvumas, maksimaliai išnaudojant natūralią saulės šviesą, įrengta moderni oro vėdinimo ir drėkinimo sistema.
Modernūs sprendimai perdangos konstrukcijai
Pastato modernumą lemia kompleksinės savybės, kurios priklauso nuo projekto vystytojo, architekto, inžinierių-projektuotojų ir kitų projekto dalyvių sprendimų. Vienu iš verslo centro „Saltoniškių 7“ statybos dalyvių tapo įmonė „Peikko Lietuva“, pasiūliusi vieną inovatyviausių perdangų konstrukcijų – kompozitines DELTABEAM® sijas. Jau daugiau nei 50 metų Suomijoje veikianti šeimos įmonė „Peikko“ specializuojasi surenkamojo bei monolitinio gelžbetonio įdėtinių detalių ir kompozitinių konstrukcijų srityje, o šį modernų sprendimą perdangoms pasaulinei rinkai pristatė lygiai prieš 30 metų.
„Džiugu, kad Lietuvoje įgyvendinamiems projektams vis dažniau pasirenkamas Skandinavijos šalyje itin populiarus kompozitinių konstrukcijų sprendimas, – teigia įmonės „Peikko Lietuva“ pardavimų inžinierė Rima Daukšienė. – Verslo centro „Saltoniškių 7“ atveju vienas esminių DELTABEAM® sijų pasirinkimo priežasčių – galimybė lengviau įgyvendinti sprendimus, lemiančius pastato tvarumą.“
Specialistės teigimu, vienas pagrindinių konstrukcijos pranašumų, kad ji leidžia formuoti lygias lubas be jokių išsikišimų, o toks sprendimas padeda ne tik sumažinti pastato aukštį ir patalpų tūrį (taip sutaupant eksploatacinėms išlaidoms), bet ir paprasčiau įrengti inžinerines sistemas, nereikia papildomos perdangų konstrukcijos ugniaatsparinimo, taip pat suteikiama papildomų balų siekiant BREEAM ir LEED sertifikatų.
„Projektas taip pat buvo išskirtinis mūsų projektuotojų komandai, nes pastate sijų konsolės išsikiša net 3,5 metro ir prie jų tvirtinasi fasadas. Taigi buvo svarbu surasti tinkamiausią sprendimą dėl didelių įlinkių ribojimų, – pasakoja R. Daukšienė. – Džiaugiamės, kad pavyko įgyvendinti visus užsakovų poreikius ir architektų vizijas. Juo labiau kad tai yra didžiausias projektas Lietuvoje pagal naudojamų DELTABEAM® sijų skaičių.“
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.