Gegužės mėnesį duris atvėrė renovuotas, daugeliui vilniečių ir miesto svečių gerai žinomas keturių žvaigždučių „Ratonda Centrum Hotels“ viešbutis. Viena renovacijos autorių, „JM Design Studio“ interjero ir baldų dizainerė Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė pasakoja, kad pastato architektūra ir jo vieta – pačioje miesto širdyje, netoli Gedimino prospekto, šalia Parlamento – padiktavo sprendimą: suteikiant viešbučiui modernesnę išvaizdą, labai nenutolti nuo klasikos principų.
Interjero ir baldų dizainerė: „JM Design Studio“ interjero ir baldų dizainerė Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė
Plotas: 2200 kv. m
Kambarių skaičius: 43
Apšvietimo sprendimai: bendrovė „Murina“
SA. Kokia buvo viešbučio renovacijos priežastis? Ko pageidavo šeimininkai?
J. M.-L. Viešbutis kurį laiką buvo pamėgtas miesto svečių, tačiau laikas daro savo: nauji baldai nusidėvi, o prieš keliolika metų buvęs madingas interjeras tampa ne toks patrauklus, veikiau pabodęs. Taip pat atsinaujinimą nulėmė ir vis besikuriančių ar renovuojamų viešbučių konkurencija.
Užsakovai pageidavo senoms erdvėms suteikti naują stilių, rasti praktišką, ekonomišką sprendimą. „Boutique“ stilius pasirinktas ne tik dėl užsakovų pageidavimo įvesti klasikinių elementų, kurie derėtų prie siekiamo išsaugoti seno klasikinio stiliaus baro baldo. Svarbų vaidmenį turėjo ir pastato eksterjero elementai.
Kas buvo atnaujinta, o kas palikta?
Renovuojant buvo nuspręsta, kad kai kuriuos esamus interjero elementus būtų šaunu išsaugoti, atnaujinti kaip relikvijas, tarsi pastato istorijos tęstinumą.
Buvo nutarta palikti esamas registratūros, koridoriaus grindis – ilgaamžę natūralaus granito dangą, kuri dar ilgai tarnaus. Tokio paties granito plokštėmis suformuotą recepcijos kontūrą pagyvinome klasikiniu stalviršiu ir įsprūdiniais skydais ant sienos su elegantiškais klasikinio stiliaus karnizais. Buvo palikti ir laikui nepavaldūs šviestuvai, paveikslai, kurių begalę šeimininkai buvo sukaupę per ilgus viešbučio gyvavimo metus. Viešbutis unikalus tuo, kad išskirtiniai foteliukai, paveikslai yra atkeliavę iš šeimos asmeninių namų, ir viską norėjosi palikti, tik dalį baldų restauruoti. Senus fotelius pervilkome naujais audiniais – tai ne tik suteikė jiems naują įvaizdį, bet ir pavyko sutaupyti kitiems, naujiems interjero elementams: naujai kiliminei dangai, paslėptam apšvietimui, naujiems kambarių ir vonios erdvių baldams bei aksesuarams, kokybiškoms vonios kambarių apdailos medžiagoms.
Kokie pagrindiniai funkciniai sprendimai buvo įgyvendinti? Ar teko iš esmės perplanuoti erdves? Kokiose patalpose atsirado daugiau pokyčių?
Esminių funkcinių sprendimų neprireikė – ankstesnis suplanavimas pasiteisino, todėl renovuojant buvo perplanuojami tik kambariai ir sanitariniai mazgai. Visi kambariai sulaukė esminių pokyčių – norint padidinti erdves, teko išgriauti nelaikančiąsias atitvaras, nes senieji kambariukai buvo labai maži. Svarbiausiu pokyčių motyvu tapo ergonomika, patogumas. Kitos patalpos buvo tvarkomos keičiant grindis, lubas, baldus. Pakeitus grindų dangą ir lubas, akivaizdžiai pasikeitė baro ir restorano patalpos. Lubose suformuotos ertmės su apšvietimu vykusiai papildė bendrąsias erdves, pavertė jas prabangesnėmis, o tamsias spalvas pakeitę šviesūs pilkšvi atspalviai vizualiai dar labiau jas praplėtė.
Kaip pavyko atspindėti senojo pastato dvasią?
Seno pastato dvasią atspindi ne tik nauji baldai, bet ir klasikinio kilimo rašto danga viršutinių aukštų holuose ir kambariuose. Buvo nuspręsta palikti senus šviestuvus, kokybišką klasikinio stiliaus baro baldą, kolonas su akmenimis, taip pat restauruoti kai kuriuos minkštuosius baldus. Šie interjero elementai, puošę dar prieš 15 m. rekonstruotas patalpas, nepavaldūs laikui ir puikiai išsilaikę, sėkmingai įsiliejo į atnaujintą interjerą. Pastato išorėje pokyčių nebuvo – tik langai pakeisti naujais, atsižvelgiant į pastato architektūrą.
Kaip pavyko įgyvendinti idėją? Ar išvengėte nesklandumų?
Buvo vienintelis iššūkis kuo greičiau suteikti pastatui naują įvaizdį. Sprendimai lengviau įgyvendinami, kai yra sėkmingas startas: prasidėjęs nuo baldų idėjos, pasibaigė ir viso viešbučio interjero užsakymu. Nuoširdus užsakovų bendravimas ir sutapusios nuomonės gerokai palengvino darbą.
Renovuojant pastatą netikėtumų visuomet būna, bet konstruktyviai ir greitai sprendžiami klausimai bei gera komanda leido pasiekti, kad suplanuotas viešbučio atidarymas įvyktų laiku.
Kokie interjero elementai buvo panaudoti stiliui pabrėžti?
Didžiausią dėmesį skyriau naujų baldų kūrimui. Baldai nėra labai sudėtingi, tačiau kelios klasikinės detalės – kojelės, karnizai – suteikė jiems elegancijos. O kiti interjero elementai, tokie kaip užuolaidos, foteliukai, buvo renkami nuosaikesnio stiliaus. Akcentais tapo aukso spalvos venecijietiško stiklo šviestuvai, taip pat tamsių spalvų mediniai baldai, lubos su paslėptu apšvietimu ir dekoratyviniais klasikinio stiliaus apvadais. Naujas įvaizdis suteiktas ir registratūrai, ji pasitinka minimalistiniu granito kontuaru su atnaujintu klasikinio stiliaus stalviršiu.
Bare yra paliktos kelios interjero detalės – tai sena arka iš ankstesnio interjero ir mūro sienos, kurių keisti nenorėjome. Lango arkos plytų atidengimas buvo panaudotas kaip senosios architektūros akcentas, kad ne viską reikia slėpti. Ankstesniajam viešbučio interjerui buvo nemažai metų.
Kam skyrėte daugiausia dėmesio?
Siekėme, kad vonios kambariai išsiskirtų iš kitų viešbučių, o atvykęs klientas jaustųsi kaip namie. Jiems pasirinkome išraiškingas ir ypač kokybiškas plyteles, todėl rezultatas visiškai atitiko mūsų lūkesčius. Iš pradžių baiminomės, ar plytelių klojėjams pavyks susidoroti su užduotimi, nes kiekvienas vonios kambarys buvo skirtingų matmenų, tačiau kruopščiai paruošti brėžiniai ir nagingas meistras lėmė, kad užduotis buvo sėkmingai įgyvendinta.
Kokie inovatyvūs apšvietimo sprendimai pasitelkti?
Renkantis bendrąjį, ne akcentinį erdvių apšvietimą buvo naudoti įleidžiamieji LED šviestuvai, LED juostos, todėl, palyginti nedaug investavus, pasiektas optimalus rezultatas. Pagrindiniams kambarių šviestuvams skyrėme daugiau dėmesio, jie buvo parinkti bendradarbiaujant su išskirtinių šviestuvų salonais. Taip pat netaupyta pagrindinėms registratūros erdvėms, nes jos – viešbučio vizitinė kortelė.
Kuo šis projektas yra išskirtinis, nepanašus į kitus?
Interjero išskirtiniu nepavadinčiau, tačiau jis buvo kurtas taip, kad kiekvienas svečias jaustųsi kaip namie. Projektuodami interjerą vadovavomės žymaus olandų grafikos dizainerio Maxo Kismano posakiu: „[…] dizaineris turi būti išradingas, jis privalo improvizuoti […]. Bet kartu turi būti praktiškas ir veiksmingas. Jis turi žinoti, ko ieško, ir svarbiausia – kada sustoti.“
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.