Bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione, užimantis maždaug pusę milijono kvadratinių metrų (skaičiuojant vien nuo 2000 metų statytų ar rekonstruotų ne mažesnių kaip 5000 kv. metrų ploto sandėlių), atrodo įspūdingai. Tačiau neužimtų kokybiškų sandėliavimo patalpų rinkoje šiuo metu beveik nėra. Didžiąją dalį sostinės sandėlių rinkos sudaro seni arba rekonstruoti pastatai, patalpos juose suplanuotos neefektyviai, trūksta aukščio. Komunalinės ir eksploatacinės išlaidos tokiuose pastatuose gana didelės, teritorijų bei pačių sandėlių plotas ribotas, tad nuomininkams nelieka galimybės ateityje plėsti savo veiklą.
Situacija pamažu keičiasi, rinkai pasipildant naujais moderniais A klasės sandėliais. Sandėliavimo patalpų klientai tampa reiklesni, jiems svarbu ne tik turto nuomos kaina ir vieta, bet ir efektyvus pastato suplanavimas, mažos komunalinės ir eksploatacinės sąnaudos, aplinką tausojantys sprendiniai, kokybiškos turto priežiūros paslaugos bei plėtros galimybės. Šiuolaikiniam verslui vis svarbesni tampa įvaizdžio ir reprezentacijos klausimai – norisi, kad sandėliavimo patalpos tinkamai reprezentuotų nuomininką kaip savo srities profesionalą.
Prognozuoja sėkmę drąsiausiems
„Manyčiau, 2017 metus nekilnojamojo turto rinkoje bus galima vadinti logistikos centrų metais. Be abejo, bus sudaryta nemažai sandorių, prasidės naujas ciklas, atnešiantis įdomių pokyčių. Logistikos patalpų rinka pastaraisiais metais bemaž vegetavo, ir tie, kurie pirmieji pateiks naujų produktų, tikrai laimės. Čia kaip ir kituose segmentuose: tas, kuris turi gerą įžvalgą, tas ir lyderis“, – sakė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.
Iki šiol, anot M. Kulboko, logistikos centrų daug nestatyta, o jeigu imtasi naujų projektų, plėtotojai dažniausiai turėjo sudarę išankstines sutartis su klientais. Tokių, kurie statė neturėdami išankstinių sutarčių su nuomininkais, beveik nebuvo.
„Čia atsiranda niša. Mažai kas stato tam, kad rinkai pasiūlytų naujų produktų. Tačiau turi būti pasiūla, kad nuomininkai turėtų galimybę rinktis. Ir tie plėtotojai, kurie bus drąsiausi ir imsis statyti logistikos centrus neturėdami išankstinių nuomos sutarčių, smarkiai išloš. Dabar, kai nėra pakankamos pasiūlos, daug nuomininkų tebėra įsikūrę senose patalpose, nebetenkinančiose šiuolaikinių reikalavimų. Tačiau išsikraustyti kitur nėra galimybės, nes paprasčiausiai nėra kur“, – komentavo M. Kulbokas.
Eksperto teigimu, logistikos sąnaudos yra labai svarbios, nes turi įtakos kainodarai. Ateina laikas, kai didieji nuomininkai ima peržiūrėti, kur yra įsikūrę, kiek ploto turi, ar esamos sąlygos juos tenkina.
„Bus privalu prekes greitai išvežti ne tik iš sandėlių į didelius prekybos centrus, bet ir į mažesnius prekybos taškus. Todėl bus labai svarbi logistikos centrų vieta. Strategiškai patogios vietos turės didelių privalumų“, – pastebėjo nekilnojamojo turto ekspertas.
Bendrovės „Sirin Development“ vizual.
Svarbu – gerai sukomplektuota infrastruktūra
Vertindamas Vilniaus logistikos centrų rinką, M. Kulbokas atkreipė dėmesį į besiformuojančią naują traukos vietą Liepkalnio gatvėje. Didelis šios teritorijos privalumas – geras susisiekimas pietiniu ir ką tik visiškai atidarytu vakariniu sostinės aplinkkeliu. Abu padeda be kliūčių susisiekti ne tik Vilniuje, bet ir su kitais šalies miestais, leidžia patogiai išvažiuoti į užsienį. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama dar labiau pagerinti eismo sąlygas pietiniame aplinkkelyje, jau yra suplanavusi Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos rekonstrukciją, keičiant ją dviejų lygių sankryža ir taip padidinant jos pravažumą.
„Žvelgiant strategiškai, nuomininkams su Liepkalnio gatve patogu susisiekti iš bet kurio Vilniaus rajono. Kitas šio rajono privalumas – šalia esantis oro uostas. Kadangi į Lietuvą dar nemažai siuntų atkeliauja oro keliu, nuomininkai, įsikūrę šalia oro uosto, turės galimybę sumažinti transportavimo sąnaudas. Netoli yra ir geležinkelio terminalas, todėl susisiekimo infrastruktūra šiame rajone yra puikiai sukomplektuota“, – sakė „Newsec“ atstovas.
Be geros susisiekimo infrastruktūros svarbūs ir kiti aspektai. M. Kulboko teigimu, šis sostinės rajonas pastaraisiais metais stipriai pasikeitė, sparčiai plėtojamas. Nemažą impulsą tam davė ir atidaryti tokie prekybos centrų gigantai kaip „Ikea“ bei „Nordika“.
Liepkalnio industrinis parkas
Nekilnojamojo turto eksperto apibūdintą šių metų sėkmės formulę kompanija „Sirin Development“, panašu, perprato jau anksčiau. Pietinėje Vilniaus miesto dalyje esančioje Liepkalnio gatvės 172M numeriu pažymėtoje teritorijoje pradėtas statyti naujas modernus A klasės logistikos kompleksas, pavadintas Liepkalnio industriniu parku. Čia „Sirin Development“ 13 hektarų teritorijoje išplėtos didžiulį net 48,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą.
Jis išsiskirs ne tik dydžiu, bet ir patrauklia vieta: Liepkalnio industrinis parkas įsikurs vos už 7 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, prie pagrindinių kelių į Lydą ir Minską, tik 2,3 km nutolęs nuo Minsko pl. ir Žirnių g. sankryžos. Patalpų nuomininkai taip pat galės naudotis visais miesto infrastruktūros privalumais, tokiais kaip netoliese esanti viešojo transporto stotelė, maitinimo, apgyvendinimo įstaigos ir prekybos centrai. Bendrovės „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas pasakojo, kad klientai naujame komplekse galės įsikurti jau 2017 metų rugsėjį, kai bus baigtas pirmasis projekto etapas ir pastatytas 15 936 kv. metrų ploto sandėliavimo pastatas su administracinėmis patalpomis.
„Rinkoje esame ne naujokai. Valdome daugiau kaip 250 tūkst. kv. metrų ploto industrinės ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelį. Esame išplėtoję ir sėkmingai valdome logistikos centrus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje. Todėl nuomininkams siūlome ilgalaikius, efektyvius sprendimus, derindami savo ilgametę patirtį industrinių projektų plėtros ir valdymo srityje su naujausiais rinkoje siūlomais praktiniais sprendiniais“, – sakė L. Kuzavas.
Pavyzdžiui, atsižvelgdami į nuomininkų pageidavimus, Liepkalnio industrinio parko pirmą etapą plėtotojai suprojektavo taip, kad net 90 proc. patalpų būtų pirmame aukšte, antresolėje paliekama galimybė pagal nuomininko poreikį įrengti administracines arba pagalbines patalpas, taip maksimaliai padidinant sandėliavimui naudojamą pastato plotą pirmame aukšte.
„Šiandien nebegalima nuomininkams siūlyti tik kvadratinius metrus. Mūsų nuomininkai gaus visas reikiamas komunikacijas, infrastruktūrą, komplekse bus pritaikyti efektyviausi technologiniai sprendimai, patalpos bus įrengtos pagal nuomininkų poreikius. Bus sudarytos galimybės plėstis, bus teikiamos visos turto priežiūros paslaugos. Norime, kad mūsų nuomininkai galėtų koncentruotis į savo tiesioginę veiklą ir vykdyti ją efektyviai, o visus su sandėlio įrengimu bei jo valdymu susijusius klausimus išspręsime mes. Tai perspektyvi vieta verslui“, – neabejojo „Sirin Development“ vadovas.
Plėtojamas projektas išsiskirs ne tik gera vieta, įspūdingu dydžiu, bet ir dėmesiu energiniam efektyvumui. Planuojama, kad jau pirmasis pastatas atitiks energinio naudingumo A klasės reikalavimus. Vidaus ir lauko apšvietimui bus naudojami šviesos diodų (LED) šviestuvai, padedantys taupiai naudoti elektros energiją, apšvietimas bus valdomas išmaniąja valdymo sistema, užtikrinančia aukštą komforto lygį ir racionalų elektros energijos naudojimą. Objekte bus įdiegta išmanioji pastato automatizuoto valdymo sistema (BMS) su lanksčiais integruotų sistemų valdymo režimais. Naudodamasis tokia sistema, vietoje ir nuotoliniu būdu pastato valdytojas galės realiu laiku stebėti ir valdyti šildymo, vėdinimo, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo, apšvietimo bei kitas sistemas. Norint užtikrinti geriausias pastato energijos ypatybes, ypač didelis dėmesys bus skiriamas statybos medžiagų kokybei. Tai būsimiems patalpų nuomininkams leis sutaupyti nuo 10 iki 20 proc. energijos sąnaudų.
Yra suplanuotas ir antras Liepkalnio industrinio parko plėtros etapas. Įgyvendinant jį 2018 metais planuojama pastatyti dar vieną apie 16 tūkst. kv. metrų ploto sandėliavimo paskirties pastatą kartu su administracinėmis patalpomis.
Liepkalnio industrinis parkas, I etapas
Privalumai:
• patogi vieta Vilniaus mieste;
• sutvarkyta infrastruktūra;
• A energinio naudingumo klasė;
• plėtros galimybė;
• patikimas vystytojas;
• visos turto priežiūros paslaugos.
Techninė specifikacija:
• vidinis kolonų tankis – 12 x 18 m;
• darbinis sandėlio aukštis – 10,5 m;
• sprinklerinė gaisro gesinimo sistema,
• dūmų ir karščio jutikliai;
• autonominis dujinis šildymas;
• LED apšvietimas – nuo 250 lux;
• 730 kv. m sandėlio ploto tenka 1 rampa;
• nuomos plotai – nuo 1512 kv. m.
RĖMĖJO TURINYS
2020-04-14, 10:24
Pastebejau, jog besiformuojantis ir augantis Kauno miestas ypatingai turi viena geriausiu isvystytu susisiekimo infrastrukturu Lietuvoje, ne tik del to, kad yra isikures Lietuvos paciame centre, o ir del to, jog jame dar daug vietos plestis, projektuoti naujus sandeliavimo, logistikos objektus itt. Turbut daugiausiai zadantis miestas logistikos sferoje..
2017-02-13, 0:33
Pagaliau prades tvarkyti šia apleista teritorija, čia gera vieta visokioms ststyboms, šalia yra taip pat geras 15ha sklypas ar teritorija,kuri beveik ne uzimta.Gaila kad cia savivaldybe padare bloga investicja,buvo atidaryta statybiniu atlieku aikstele,kur turejo tos atliekos perdirbti,bet del to kad tos atlekos nie buvo rušiojamos tik kaupiamos ir tu visokiu atlieku surinko dideles kalnos,kol aikstele ne buvo uzdaryta ir iki šiol ten nieko niera daroma.Gal i ten galima bus pastatyti kokia nors parka,gal pramogu.Turiu pasiulyma del pavadinimo,man atrodo sandeliavimas nera industrija,tiksliai butu logistikos ar biznio parkas.
Bogdan.