Praėjusią savaitę įteikti pirmieji sertifikatai autentiškai atkurtiems istoriniams pastatams, kurie išsaugojo svarbiausias unikalias istorines savybes pritaikant juos naujam gyvenimui. Pirmaisiais sertifikatais pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą apdovanoti du projektai: „Inreal valdymas“ plėtojamos „Dangės krantinės“ Klaipėdoje ir „Citus“ vystomas „Telegrafas“ Kaune.
„Šios programos tikslas – ne tik atkurti pastatus, bet ir leisti juos naudoti visuomenei. Kad istorija būtų ne tik vertinga, bet ir gyva. Architektūros paveldas gali būti ne tik konservuojamas, įmuziejinamas, bet ir atiduodamas naudoti – savotiškai leidžiantis architektūrai virsti tautosaka, – kai kiekviena karta, brangindama palikimą, palieka ir savo pėdsaką“, – sakė LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Anot KPD vadovės Dianos Varnaitės, visuomenės brandumą galima atpažinti iš to, kiek visuomenė brangina savo paveldą.
„Branginti – nėra pasyvus veiksmas; branginti – reiškia puoselėti, investuoti, vystyti, prasmingai naudoti. Kartu su LNTPA vykdomas kultūros paveldo statusą turinčiuose pastatuose autentiškumo vertinimo ir vystymo projektas kaip tik ir kelia paveldo aktualizavimo tikslą. Kartu siekiame, kad kultūros paveldas ant autentiškumo pamato prisikeltų naujam gyvenimui; stiprėtų Lietuvos piliečių tapatumo jausmas ir kultūra“, – sakė ji.
Klaipėdoje atkurti XVIII–XIX a. sandėliai
Vienas iš dviejų pirmųjų sertifikuotų projektų – „Dangės krantinės“ – Klaipėdos Senamiestyje (Turgaus g. 37) ant Dangės upės kranto restauruojami-rekonstruojami istoriniai sandėliai. XVI–XVII amžiuje čia stovėjo dvi vokiečių ir lietuvių bendruomenėms skirtos bažnyčios. Dėl strateginių gynybos sumetimų viena jų buvo nugriauta, o kita perkelta. Laikui bėgant gynybinėms sienoms prarandant svarbą, teritorija perduota versliems miestiečiams. Jūros druskos sandėlius čia keitė silkių rūšiavimo sandėliai, o po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė konditerijos fabrikas. Saldainių fabrikas išsaugojo senąjį sandėlį – buvo paliktos visos XVIII–XIX amžiaus medinės laikančiosios konstrukcijos. Pastatas buvo apmūrytas raudonomis molio plytomis, kurios 2017 metų konversijos metu buvo nuardytos, atidengiant fachverkinės architektūros detales.
Pasak „Inreal valdymas“ direktoriaus Gedimino Pruskaus, „Dangės krantinės“ – išskirtinis projektas net įmonei, kurios moto – unikalūs projektai išskirtinėse vietose.
„Nuo XVIII amžiaus daug kartų keitę paskirtį uostamiesčio pirklių sandėliai šiandien yra restauruoti, atkurti ir pritaikyti šiuolaikinio miesto gyvenimui. Jie papuoš Klaipėdos senamiestį ir upės krantinę bei taps traukos centru žmonėms, vertinantiems istoriją, kultūrą ir, žinoma, prestižą“, – teigė G. Pruskus.
Kaune atkurtas XIX a. telegrafas
Pirmuoju kultūros paveldo objektu Kaune, atkurtu pagal naujai Lietuvoje taikomą autentiškumo sertifikavimo sistemą, tapo senasis karinis Kauno tvirtovės telegrafas, įkurtas 1891 metų rudenį. Pastatas rekonstruojamas išsaugant visas jau antrą šimtmetį skaičiuojančias architektūrines ir kultūrines vertybes.
„Tik pamatę šį unikalų pastatą iš karto nusprendėme – detaliai atkursime, patys investuosime į išskirtinę Kauno architektūrą, į šią jau antrą šimtmetį skaičiuojančią kultūros ir architektūros vertybę. Mūsų naujasis daugiafunkcinių studijų projektas geriausiai atspindi „Citus“ filosofiją – naujai žvelgti į supančią aplinką ir tapti bendruomenei ir visam miestui vertę kuriančia bendrove“, – sakė bendrovės direktorius Mindaugas Vanagas.
„Telegrafe“ išlaikyta autentiška kabinetų sistema, jie virto atskiromis 20–28 kv. m ploto studijomis, tinkančiomis gyvenimui, kūrybai ir darbui. Ypatingą interjero stilių „Telegrafe“ kuria išsaugotos autentiškos interjero detalės – ažūriniai plieniniai laiptai, autentiški lubų lipdiniai, restauruotos autentiškos viso pastato medinės durys, nudažytos originalia spalva, kokia buvo tik pastačius telegrafą. Be to, atlikus polichrominius tyrimus paaiškėjo, kad per daugiau nei 100 metų sienos buvo perdažytos net 12 kartų, fasadas perdažytas 10 kartų.
Anot bendrovės vadovo, „Telegrafo“ projektas – sugrįžimas prie visų mūsų autentiškumo šaknų.
„Citus“, kaip naujasis „Telegrafo“ šeimininkas, labai gerai supranta šio pastato autentiškumo vertę ne tik materialine prasme, bet ir kultūrinio palikimo Kauno miestui šviesoje. Kartu su KPD, LNTPA ir Kauno miestu siekiame ne tik atkurti „Telegrafą“ naujam gyvenimui, bet ir didiname šio kultūros objekto vertę jį prasmingai ir kultūringai naudodami“, – sakė „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas.
