Darbo iš namų pranašumai ir trūkumai pasaulyje plačiai aptarinėjami jau gerą dešimtmetį. Prognozuojama, kad ateityje darbuotojų, dirbančių iš namų ar kitos nestandartinės erdvės, skaičius dar labiau išaugs. Interjero dizaineriai, architektai siūlo ne vieną patogų sprendimą, kaip įsirengti biurą namuose.
Be to, namų biuro dizainas persikėlė ir į įprastus biurus, kurių stilistiniai sprendimai ir įranga tampa vis laisvesni, neįpareigojantys, aplinka dažnai primena namus ar komfortišką viešbutį. Viena pirmųjų šią koncepciją savo biure Londone dar 2010-aisiais įgyvendino „Google“, tuomet visus nustebinusi spalvotu, paplūdimį primenančiu interjeru.
Nuotolinis darbas ir biuro įsirengimas namuose šiandien tapo netikėta priverstine aplinkybe ir kartu architektų bendruomenės diskusijų objektu. Svarstoma, kad namų biuras ateityje gali tapti būtinu namų erdvės elementu. Visgi, anot architekto Mariaus Šlančiaus (UAB „A3D“), pats idealiausias namų biuras galėtų būti ne tame pačiame gyvenamajame pastate, o kažkur netoliese – tokia darbo erdvė leistų visiškai atsiriboti nuo namų rūpesčių. Tačiau dažniausiai namų biurai įrengiami nuosavuose butuose ar namuose. Kaip įsirengti patogią, išskirtinio dizaino darbo erdvę namuose?
Privati erdvė name ar bute
Didesnės kvadratūros namai jų savininkams leidžia atrasti optimalias darbo sąlygas – namų biurui skirti atskirą kambarį. Praktikoje dažniausiai suplanuojamas universalus kambarys, pritaikytas ne tik darbui iš namų, susitikimams su klientais, bet ir svečių priėmimui ar nakvynei. Taigi kambaryje turėtų būti ne vien darbo stalas, bet ir miegamoji sofa.
M. Šlančius dalijasi, kad tokius kambarius geriausia numatyti dar tik rengiant būsto projektą. Architektas rekomenduoja darbo ar svečių kambarį projektuoti šalia tambūro, kad atvykusiems svečiams ar klientams nereikėtų eiti per bendrąsias patalpas, be to, verta greta įrengti ir sanitarinį mazgą. Kai kuriuose būstuose darbui skirtai patalpai įrengiamas net atskiras įėjimas iš lauko.
Įsirengiant butus susiduriama su visiškai kitomis taisyklėmis. Retas užsakovas gali sau leisti skirti atskirą kambarį darbui. Dažniausiai architektams tenka pasitelkti visą išmonę ir projektuoti darbo erdvę bendruosiuose kambariuose. Moderniuose naujuose būstuose ji išmaniai integruojama net miegamojo ar virtuvės erdvėse.
Interjero dizainerė Vismantė Tubelytė (studija „Redeco“) pataria atsižvelgti ir į tai, kiek darbas reikalauja laiko. Jei tai tik trumpi prisėdimai prie kompiuterio ar dokumentų, nebūtina organizuoti atskiros erdvės, pakanka pagal reikalavimus tinkamo aukščio darbastalio su patogia sėdėti kėde. Tačiau, jei nuolat reikia ilgą laiką susikaupus intensyviai dirbti, tuomet būtų naudinga darbui pasiskirti atskirą erdvę su patogiu stalu, kėde ir apšvietimu.
Ergonomiška darbo vieta
Ergonomiškumas jau tapo būtina sąlyga tiek namų, tiek įprastam biurui. Kokybiškas ir jaukus darbo erdvės suplanavimas, patogūs, taisyklingą kūno padėtį palaikantys, reguliuojami, ilgam sėdėjimui skirti baldai, tinkamai suderintas apšvietimas – visa tai padeda užtikrinti gerą darbuotojo savijautą ir darbo našumą.
Vieni svarbiausių ergonominių kriterijų: tiesus stuburas, sėdint kojos sulenktos ne daugiau nei 45 laipsnių kampu, pilna pėda remiamasi į žemę. Alkūnės padėtos ant darbo zonos, kad nepavargtų riešai dirbant prie kompiuterio. Taip pat sudaroma galimybė kuo daugiau judėti ir keisti kūno padėtį, dirbti ne tik sėdint, bet ir stovint.
Derėtų ypatingą dėmesį skirti apšvietimui: rekomenduojama numatyti kuo daugiau natūralios dienos šviesos apšvietimo arba dirbtinio, artimo dienos šviesai. Patariama vengti kontrasto tarp dirbtinio stalinio ir bendro apšvietimo, kad šviesa nesudarytų šešėlio, neakintų ir neerzintų akių.
Architektė Rūta Goštautienė („Jurta architektai“) atskleidžia dar vieną būtiną dirbtinio apšvietimo kriterijų – spalvų atkuriamumo indeksą: „Apie jį žmonės dažnai pamiršta, tačiau šis indeksas ypač svarbus kokybiškam, akims nekenkiančiam apšvietimui.“
Transformuojamieji baldai
Įrengiant naujus būstus šiandien ypač populiarūs specialiai pritaikyti transformuojamieji baldai. Jie architektams ir dizaineriams atveria neribotų galimybių sprendimams, leidžiantiems miegamojo, virtuvės ar svetainės erdvę akimirksniu paversti į namų biurą. Be to, pažangios baldų technologijos vienoje erdvėje sujungia kelius darbastalius, todėl patogiai įsitaisyti ir dirbti vienu metu gali keli šeimos nariai.
R. Goštautienė pataria baldus rinktis lėtai, įsiklausyti į užsakovo poreikius, atsižvelgti į darbo specifiką, nesivaikyti mados tendencijų. Ji pažymi, kad klientai pamažu pamiršta sofas, įprastus, dažniausiai virtuvės, stalus ir sugrįžta dirbti šviesiose bei erdviose darbo zonose.
Reguliuojamo aukščio baldus atidžiai siūlo rinktis ir V. Tubelytė. Individualiai projektuoti baldai paprastai pagaminti iš kokybiškų medžiagų, yra atsparūs braižymuisi, juos lengva prižiūrėti. Specialiai pritaikytus baldus vėliau bus paprasčiau integruoti ir į kitą būsto erdvę.
Darbo erdvės bendrieji kriterijai: darbastalis turi būti patogaus aukščio, ilgio ir pločio tam, kad nereiktų sėdėti susilenkus ir būtų galima patogioje padėtyje laikyti rankas; ergonomiška kėdė skirta taisyklingam sėdėjimui, kad neįsitemptų kojų, nugaros ir kaklo raumenys. Geriausia netoliese nusimatyti sėdint ranka pasiekiamas lentynas ar stalčius, uždaromas spinteles darbo priemonėms. Ir apgalvotas fonas, kurio kompozicija būtų patraukli, idealiu atveju, primenanti biuro aplinką.
Estetika, ergonomika, universalumas – ne tik sąvokos, bet ir namų biuro dizaino ypatybės. Biuro, kuris primena solidžią darbo vietą stikliniame daugiaaukštyje pačiame miesto centre, o kartu ir jaukią, šeimynišką erdvę.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 balandis-gegužė
Norite spausdinto žurnalo kiekvieną mėnesį tiesiai į namus?