90–95 proc. žmonių statosi dažniausiai vienintelį namą savo gyvenime. Vadinasi, pasipraktikuoti, o antrąsyk padaryti daug geriau dažniausiai nelieka galimybės. Kokia išeitis? Vieta, statybų būdas, medžiagos, laikas ir sąnaudos – viskas turi būti gerai apgalvota ir suplanuota, kad nereikėtų įsivelti į amžiaus statybas.
Tikslas – racionali visuma
Šiuo metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama gyvenamųjų namų energiniam naudingumui didinti. Tačiau, pasirodo, ne tik aukšta energinė klasė lemia kokybišką gyvenimą name. Vieni svarbiausių veiksnių yra racionalus namo planavimas ir jo išvaizda. Tik tuomet galime mėgauti patogiu gyvenimu, o būstas įgyja ilgalaikę turto vertę. Ką gi turėtume nuveikti, kad mūsų namas būtų ne tik gražus, taupus, bet ir kokybiškas?
„Sąvoka „racionali statyba“ turi daug atspalvių, – sako Vilniaus architektūros studijos vadovas Algimantas Pliučas. – Pirmiausia tai racionalus sklypo statyboms pasirinkimas ir pastato jame išdėstymas. Svarbu, kad namas nedarkytų bendro urbanistinio vaizdo mieste, o į pastatytą laukuose būtų galima prieiti ir privažiuoti, įrengti patogiam gyvenimui būtinas komunikacijas.“
Pasak architekto, planuojant gyvenamąjį namą privalu racionaliai apskaičiuoti pastato tūrį, plotą, bendrų ir naudingų erdvių santykį, visa tai derinant su estetiniais dalykais. Taip pat būtina apgalvotai pasirinkti vidaus inžinerines sistemas, optimalų jų skaičių, kad jas įrengiant būtų išvengta dubliavimosi.
A. Pliučo teigimu, net ir interjero elementus iš anksto reikia pasirinkti taip, kad šie vienu metu galėtų atlikti bent kelias funkcijas, o konstrukcijų nereikėtų specialiai slėpti.
„Kuo pastatas ar projektas prieš statybas labiau detalizuojamas, apgalvojant kiekvieno sudėtinio elemento būtinybę ir funkcionalumą, tuo racionalesne visuma galėsime džiaugtis, matydami galutinį rezultatą“, – pabrėžė specialistas.
Mona Avik nuotr.
Mūras ar medis?
Statybos būdų gali būti įvairių. Namas gali būti mūrinis, rąstinis, klijuotosios medienos, karkasinis, skydinis… Kokį iš jų pasirinkti? Ekspertų manymu, mūrinis namas yra tvirtas ir ilgaamžis, o tinkamai pastatytas pasižymi puikia garso ir šilumos izoliacija. Mūrijant namus galima įgyvendinti nestandartinius projektus, o juos rekonstruojant pritaikyti metalines sijas, kolonas ir pan.
Statybinių medžiagų įvairovė padeda įgyvendinti netikėčiausius dizaino sprendimus. Jei laikomasi visų statybos normų, mūriniame name nelieka nesandarių tarpų ar plyšių, jame nesiveisia parazitai. Be to, mūriniai namai nepūva ir nerūdija, nebijo graužikų, pasižymi gerais priešgaisriniais duomenimis.
Tiesa, palyginti su kitais statybos būdais, jis gali būti brangesnis. Maža to, mūrinis namas jautrus išorės drėgmei, tad jį reikėtų apšiltinti, kitaip drėgmė skverbsis į plytas ar blokelius ir sumažins jų šiluminę varžą.
Gerai prižiūrimas medinis namas ilgaamžiškumu nenusileidžia mūriniam ir gali stovėti šimtmečius. Įdomu tai, kad tas pats, bet skirtingai apdirbtas rąstas gali labai pakeisti namo išvaizdą. Teigiama, kad rąstiniai statiniai yra ekologiškiausi ir jaukiausi. Jie „kvėpuoja“, tad tokio namo viduje tvyro puikus mikroklimatas ir be kondicionavimo ar ventiliavimo sistemos. Čia nebūtina papildoma apdaila, vadinasi, ir statybų išlaidos yra mažesnės.
Rąstinių namų gyventojai esą rečiau serga infekcinėmis ligomis, medienos sakai teigiamai veikia kvėpavimo takus, natūrali spalva ramina. Tačiau mediena rąstinio namo statybai turi būti tinkamai paruošta, kad neatsirastų tarpų, o paskutinius apdailos darbus reikėtų atidėti bent jau metams, kol kontrukcijos sėda. Norint išvengti puvinio, pelėsio ar grybelio, vabzdžių ar kitų kenkėjų, medieną būtina impregnuoti.
Mona Avik nuotr.
Greita statyba
Visi namai yra individualūs, kaip ir kiekvienas žmogus, kuris jame gyvena, sako architektas A. Pliučas ir priduria, kad sprendimai, kuriuos priima būsto šeimininkas, taip pat labai individualūs.
Tarkime, žmogus, skiriantis didelį dėmesį sveikatai ir atsipalaidavimui, rinksis medinį namą. Dar geriau – klijuotosios medienos.
Klijuotosios medienos namo optimalią vidaus temperatūrą šaltuoju metų laiku ir malonią vėsą karštymečiu užtikrina puiki sienų izoliacija. Tokie namai gaminami taikant modernias technologijas, o tinkamai apdirbta mediena tampa labai atspari įvairioms oro sąlygoms, patvari ir ilgaamžė.
Statant tokį namą labai sumažėja laiko sąnaudos. Sienos ir stogo konstrukcija „gimsta“ gamykloje, tad namo montavimas statybvietėje ilgai neužtrunka. Pavyzdžiui, maždaug 100 kv. metrų ploto namo konstrukcijas įmanoma sumontuoti vos per savaitę.
Klijuotosios medienos namus jau pamėgę tiek skandinavai, tiek prancūzai ir ispanai. Pastaruoju metu jis vis populiaresnis ir Lietuvoje.
Greitai pastatomi ir karkasiniai namai. Jie pamėgti daugelyje išsivysčiusių valstybių, nes yra šilti ir ekonomiški, juose sveika gyventi. Karkasinių namų statyba neužtrunka, nes sienos surenkamos iš gamykloje pagamintų elementų. Tik jos yra sudėtingesnės nei mūrinių namų. Jei mūrinei sienai pakaks plytų, skiedinio, tinko, šilumos izoliacijos ir tvirtinimo elementų, tai karkasinei sienai būtinai prireiks ne tik išorės ir vidaus apdailos su tvirtinimo elementais, laikančiojo karkaso, bet ir preciziškai įrengtos šilumos, garo bei vėjo izoliacijos.
Skydiniai namai – ekologiškai švarūs ir šilti karkasiniai namai, pastatyti iš ceche pagamintų skydų. Kartais kyla klausimų, kuo skiriasi karkasinis namas nuo skydinio. Karkasiniai namai pastatomi statybos aikštelėje, o vėliau jau patiems reikia atlikti vidaus apdailos, inžinerinių tinklų, elektros instaliacijos, santechnikos darbus. O skydiniai namai surenkami iš skydų. Pastarųjų sandara tokia pat kaip ir karkasinių namų, tačiau jie iš karto komplektuojami su apšiltinimo ir apdailos medžiagomis, elektros instaliacija. Sienose įstatomi langai, durys, viskas parengiama pervežimui ir montavimui statybvietėje. Taigi, namo šeimininkui papildomai jau nebereikia niekuo rūpintis.
Mona Avik nuotr.
Finansai ir galimybės
A. Pliučas mano, kad planuojant pasistatyti namą pirmiausia reikia gerai apgalvoti ne tik statybos būdą, bet ir būsimo namo dydį, išsirinkti tinkamiausią pageidaujamą vietą.
„Jei namas bus sunkiai privažiuojamoje, bet labai gražioje vietoje, greičiausiai nebus racionalu jį surinkti iš didelių gelžbetonio elementų. Tuomet reikėtų samdytis didžiulius kranus, kuriems tektų važiuoti toli už miesto. Vadinasi, daugiau statybos darbų teks nuveikti statybvietėje“, – sakė architektas.
Kita vertus, pasak Vilniaus architektūros studijos vadovo, statant namą mieste, negalima ilgai laikyti užtvertos statybvietės, be to, aplinkiniams gali trukdyti triukšmas, besikaupiančios statybų atliekos, tad būtina darbus atlikti greitai. Tokiu atveju būtų racionalu pagrindinius statybos darbus patikėti gamintojams ir kuo trumpiau užtrukti statybų aikštelėje.
„Jei kalbėtume apie individualų klientą, svarbu ne tik pati statyba, bet ir finansavimas. Turi būti aišku, ar žmogus gali iš karto susimokėti už visas plokštes ir pastatą gamyklai, ar galbūt su draugų, giminaičių pagalba namą statys ūkio būdu, laipsniškai organizuodamas smulkių elementų atsivežimą. Taigi, vienam iš jų racionalus statybų būdas bus vienoks, kitam – kitoks“, – akcentavo pašnekovas.
Mona Avik nuotr.
Įrankis – skaitmeninis BIM
Taip jau yra, kad sumanę pasistatyti namą žmonės nekantriai laukia, kada galės apsigyventi naujoje vietoje. Nors bendras statybų proceso laikas panašus, tik pats šeimininkas turi nuspręsti, ar ilgiau bus užtrunkama gamykloje, šiltose patalpose, ar statybvietėje, pučiant žvarbiam vėjui, spaudžiant šaltukui ar lyjant.
„Greitos statybos laiko intervalas turi įvairių niuansų, bet galima namą pastatyti ir per mėnesį. Pavyzdžiui, pasidarai skydinių pastatų brėžinius, pamatai jau paruošti, meistrai atvažiuoja ir surenka tokį namą per kelias dienas. Paskui įstatai langus, įrengi komunikacijas, uždengi stogą“, – tęsė architektas, pabrėžęs, kad greita statyba galbūt yra ir racionaliausia, jei viskas iš anksto gerai sustyguota.
Prakalbęs apie skaitmeninį BIM, kaip įrankį racionaliai statybai, specialistas pažymėjo, kad sėkmė šiuo atveju labiausiai priklauso ne nuo kompiuterio ar programinės įrangos, o nuo žmogaus, kuris ją valdo. Galbūt paradoksalu, bet, pasak A. Pliučo, vieniems labiau sekasi erdvės komponavimas su BIM, nes greičiau aptinkamos klaidos, o kitiems – su pieštuku ir popieriaus lapu, kai gabiam žmogui tas pats BIM veikia galvoje.
Tiesa, architektas pripažįsta, kad gamybos metu yra racionaliau numatyto projekto duomenis suvesti į programas, kurios automatiškai nurodys staklėms atlikti konkretų veiksmą. „Juk robotui su pieštuku rankose nepapasakosi, kur jis turi skyles išgręžti ar nupjauti“, – nusijuokė pašnekovas.
Mona Avik nuotr.
Apgalvotos erdvės
Architektas A. Pliučas mano, kad visi jo vadovaujamos Vilniaus architektūros studijos įgyvendinti projektai yra racionalūs. Projektavimo metu stengiamasi, kad itin racionaliai būtų planuojamos pastatų erdvės. Tai reiškia, kad naudingos erdvės turėtų sudaryti net 97 proc. bendrojo ploto, matomos konstrukcijos taptų interjero dalimi, o pastato forma leistų atsirasti tik labai mažam nenaudingam plotui.
„Kadangi pirkėjui reikia mokėti už kiekvieną savo būsto kvadratą, niekas nenori pirkti neracionaliai suplanuoto buto. Be to, net ir mažesnė, bet labai apgalvotai suplanuota gyvenamoji erdvė gali atrodyti didesnė, žmogus joje gali jaustis tarsi gyvendamas didesniame būste, tačiau jo išlaikymo sąnaudos bus mažesnės“, – išsakė savo nuomonę specialistas.
A. Pliučas prisiminė kartu su bendraautoriumi Tomu Noreika suprojektuotą ir neseniai Kalnėnuose įgyvendintą „Cherry Garden“ (liet. „Vyšnių sodas“) mažaaukščių kotedžų kvartalą. Anot architekto, žiūrint iš išorės, šie atrodo kaip elementarūs kotedžai, tačiau netradicinis jų suplanavimas turi daug pranašumų.
„Projektuodami kvartalą siekėme, kad viskas būtų padaryta kuo racionaliau. Ir, manau, mums pavyko“, – sakė vienas projekto autorių.
Atlikę kitų projektų analizę, specialistai vietoj pailgų siaurų kotedžų, kuriuose yra mažiau langų ploto, o kiemas įrengtas abiejose pusėse, nusprendė viską sukoncentruoti į vieną pusę, įrengiant plačius kotedžus su dideliais, erdvės suteikiančiais, langais. Kiemo erdvė tapo platesnė, visi kambariai „žiūri“ ne į automobilių stovėjimo vietas, o į apželdintą teritoriją. Kotedžai suglausti nugarine būsto dalimi, ir tai ekonomiškas sprendimas šilumos taupymo požiūriu.
Racionalūs sprendimai pritaikyti ir urbanistine prasme. Kotedžų gyventojams jauku ir patogu ne tik viduje, bet ir lauke, kur įrengtos terasos ilsėtis ar bendrauti su kaimynais. Čia po kiekvienu langu nepamatysime pastatyto automobilio. Jie sustatyti į stoginę, kuri atskiria vidinius kiemus nuo gyvenamosios teritorijos. Šalia kotedžų įrengti kiemeliai, kurių kiekvienas skirtas tik 8 kaimynams. Skirtingi žmonės, skirtingi ir kiemeliai. Ilgainiui jie įgis skirtingą charakterį ar stilių. Tad į tokius namus norisi sugrįžti vėl ir vėl.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 kovas.
