Šiandien projektuojant pastatus ne mažiau nei techniniai ir ekonominiai rodikliai svarbūs tampa estetikos ir novatoriškumo kriterijai. Būtent šią projektuotojams tenkančią užduoties dalį vis lengviau išpildyti tarpusavyje derinant iš pažiūros skirtingas medžiagas. Vienas tokių pavyzdžių – aliuminio, stiklo ir medžio komponentai, darniai susiliejantys modernių statinių projektuose.
Lyderiauja aliuminio konstrukcijos
Prof. Antanas Šapalas,
VGTU Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros vedėjas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros vedėjas profesorius Antanas Šapalas patvirtina – fasadų konstrukcijų rinkoje aliuminio gaminiai šiuo metu patys populiariausi. VGTU mokslininko teigimu, plačias aliuminio pritaikymo galimybes lemia tai, kad ši medžiaga yra lengva, patogiai formuojama – pasitelkus ją gali būti gaminamos įvairios formos konstrukcijos. Dar vienas unikalus šios medžiagos pranašumas – ilgaamžiškumas.
Pašnekovo žodžiais, skirtingų komponentų derinimas skatina ir naujovių rinkoje atsiradimą. „Stiklas, medis ir aliuminis – tarpusavyje puikai dera, tą galėtų patvirtinti ir architektai. Atsiranda vis įdomesnių produktų. Kalbant apie medį, kuris puikiai dera su aliuminiu ir stiklu, rinkoje jau yra naujovė – sluoksniuotosios medienos plokštės CLT (angl. cross laminated timber). Tai masyvios klijuotos medienos plokštės, naudojamos sienų, perdangų konstrukcijoms“, – kalbėjo pašnekovas. Jos puikiai tinka su minėtais komponentais ne tik dėl savo tankio, bet ir dėl estetiškos išvaizdos.
Stiklas – ne tik užpildui
Kalbėdamas apie aliuminio, stiklo ir medžio panaudojimo drauge tendencijas, A. Šapalas pabrėžė, kad šių komponentų derinimo variantų esama įvairių. Pavyzdžiui, laikančioji konstrukcija gali būti medinė, klijuoto medžio ar iš minėtų CLT plokščių, fasadas gali būti suprojektuotas iš aliuminio profilių, o stiklas atlikti užpildo funkciją.
Lietuvoje stiklas gana retai naudojamas tik kaip laikančiosios konstrukcijos elementas. „Statinių langams dažniausiai pasirenkamas įprastas stiklas, bet statyboje populiarėja vadinamasis laminuotasis stiklas. Jis gaminamas naudojant kelis stiklo sluoksnius, tarp kurių klijuojama speciali polimero plėvelė. Stiklo lakšto svoris gali siekti net ir 5 cm, tad ir jo laikomoji galia gana didelė“, – aiškino pašnekovas. Europos miestuose A. Šapalas pasakojo matęs pastatų, kur, pasitelkus laminuotojo stiklo konstrukcijas, buvo įgyvendinti architektūriškai unikalūs projektai.
„Iš laminuotojo stiklo gali būti gaminamos kolonos, sijos ir perdangos. Lietuvoje įprasčiau matyti iš stiklo pagamintas laiptų pakopas ar kitus paprastesnius elementus. Stiklas – puiki medžiaga konstrukcijoms, ne tik atitvarinėms ar įstiklinimui. Jis gali būti ir laikančioji konstrukcija“, – sakė profesorius. Beje, techninių galimybių gaminti laminuotojo stiklo konstrukcijas esama ir Lietuvoje.
Universitetų laboratorijose plušantys mokslininkai nuolat ieško naujų būdų, leidžiančių patobulinti skirtingų medžiagų jungimo procesą. „Universiteto laboratorijoje esame atlikę bandymų, kurių metu mėginome jungti medį su stiklu. Jau yra labai efektyvių klijų, kurie tinka net plieno konstrukcijoms. Pavyzdžiui, sijos sienelė gali būti laminuotojo stiklo, o pati sija aliuminio ar medžio. Taigi, medis ir stiklas gali būti klijuojami“, – reziumavo VGTU mokslininkas.
Pagrindinė problema, anot pašnekovo, ta, kad kompozicinių konstrukcijų skaičiavimo metodai kol kas dar nėra labai išvystyti. Šiuo metu kaip tik atliekami tyrimai, rengiamos metodikos, kaip projektuoti tokias konstrukcijas.
Tradicijos keičiasi
Ar Lietuva seka kitų šalių madas, ar laikosi gana konservatyvių statybų tradicijų? „Lietuvoje vis tik didžiąją dalį sudaro statyba iš gelžbetonio plokščių. Gal tokį statybos būdą galima laikyti ankstesnio laikmečio palikimu, tačiau dabar vis daugėja projektų, kuriuose naudojamos medinės ar dailios plieninės konstrukcijos. Itin populiarūs fasadų elementai – plieno ir stiklo deriniai“, – aiškino profesorius.
A. Šapalas priminė, kad kartais įgyvendinant projektus medžiagos pasirinkimą nulemia ir kaina. Grožį ir šiuolaikiškumą pinigais pasverti gana sunku, tačiau konstrukcijos, kurios atrodo labai estetiškai, yra brangesnės. Lietuvoje įprasčiau, kad medinės konstrukcijos naudojamos vieno aukšto pastatams, o Europoje jau seniai projektuojami ir daugiaaukščiai pastatai.
Profesorius užsiminė, kad jį džiugina ir akivaizdūs technologiniai pokyčiai statybų sektoriuje. Jei anksčiau tekdavo pasukti galvą, kaip turėtų būti įdėta didelė vitrina ar kaip sumontuoti aliuminio profilius, dabar tokių klausimų nebekyla. Kalbant apie šilumos laidumą, reikia pripažinti, kad šilumos nuostoliai, prasprūstantys pro langų ar durų jungtis, prieš 15–20 metų būdavo nemaži, bet dabar nauji technologiniai sprendimai leidžia to išvengti – aliuminio profilių šiluminė varža yra smarkiai pagerėjusi. Stiklo paketų stiklo savybės taip pat gerokai pasikeitusios.
Vis dažniau atsisakoma didelio betoninio pastato su mažais langeliais koncepcijos ir aplinkos ar lietuviško klimato veiksniai šių projektų autoriams ne kliūtis. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse itin populiaru projektuoti stiklinius statinių fasadus – dar atšiauresnio klimato sąlygomis gyvenantiems mūsų kaimynams temperatūrų skirtumai ar kito klimato ypatybės – nė motais.
„Tokios metalo konstrukcijų srityje pažangios šalys kaip Vokietija ryžtasi ir labai unikaliems sprendimams. Pavyzdys – Berlyno geležinkelio stotis. Ne tik stiklinis fasadas, bet ir visa statinio konstrukcija suprojektuota itin išmaniai“, – pasakojo pašnekovas. Sykiu pridūrė manantis, kad ateityje Lietuvos architektai vis drąsiau įgyvendins savo idėjas, o stiklas taps vis populiaresnis.
Ateities tyrimai – kompozicinės medžiagos
Daugiausia mokslinių bandymų atliekama atsižvelgiant į tai, ko pageidauja konstrukcijų gamintojai, projektuotojai. Daug tyrimų atliekama su laminuotuoju stiklu, aliuminio konstrukcijomis, fasadų sistemomis, kurios taip pat gali būti gaminamos su aliuminio konstrukcijomis. Šios konstrukcijos pasitelkiamos rekonstruojant pastatus, didinant jų šiluminę varžą.
Mokslininkai domisi kolegų užsienyje tobulinamomis naujovėmis. Vis aktyviau kalbama apie kompozicinių medžiagų panaudojimą. Kol kas jos gana brangios, tačiau pasižymi dideliu efektyvumu – didelis stiprumas, maža masė. Viena tokių medžiagų – anglies pluoštas, kuris gali būti jungiamas tiek su stiklu, tiek su plienu. Profesoriaus teigimu, keičiasi ir pačių jungimo priemonių naudojimo tendencijos, atsisakoma jungimo varžtais, populiarėja klijavimas. „Statybos technologijos ir toliau tobulės, konstrukcijų gamybos srityje neabejotinai ateityje laukia naujas proveržis“, – neabejoja A. Šapalas.
CLT. Projektavimas ir statyba.
Mediniai namai – „KLH Massivholz“
atstovas Lietuvoje
www.clt.lt, info@clt.lt.
+370 604 10 107
