Justina GRAINĖ
Prieš 70 metų pastatytas pastatas Vilniaus centre, kuriame veikia Muitinės departamentas, po modernizacijos įgavo ne tik naują veidą, bet ir tapo daug draugiškesnis aplinkai. Skaičiuojama, kad atlikus daugiau kaip 7 mln. eurų kainavusius modernizavimo darbus, pavyko pagerinti pastato energinį efektyvumą nuo F iki B klasės bei jo energines sąnaudas sumažinti perpus.
Pastatas priklauso Turto bankui, kurio iniciatyva ir buvo atnaujintas. Modernizavimo projektą rengusi architektė Rūta Piečytė-Kinkevičienė sako, kad pastate ne taip ir seniai buvo tvarkytas stogas, keisti langai, dėl to būklę vizualiai būtų galimą apibūdinti kaip neblogą. Tačiau išnagrinėjus parengtą energinio vartojimo audito ataskaitą, daugelis pastato elementų neatitiko keliamų reikalavimų. Pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimo darbus atitiko F klasę.
Išsaugojo unikalų Muitinės departamento pastato fasadą
Atsižvelgiant į energijos vartojimo audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, numatyti išorės atitvarų šiltinimo darbai, langų, stoglangių, išorės durų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas, mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas, atnaujintos nuotekų, vandentiekio ir elektros instaliacijos sistemos.
„Kadangi didžiausi šilumos nuostoliai buvo patiriami per išorines atitvaras t. y. fasadą, reikėjo ieškoti sprendimo jį apšiltinti. Dėl unikalaus pastato fasado tokių darbų iš išorės numatyti negalėjome, todėl nuspręsta fasadines sienas šiltinti iš vidaus. Pirminis numatytas sprendinys buvo šiltinimas fenolio putų plokštėmis, kurios yra ganėtinai plonos, tačiau pasižymi aukštomis šiluminėmis savybėmis. Visgi šį sprendinį rangos metu teko keisti dėl atliktos pastato perdangų ekspertizės. Vadovaujantis jos išvadomis, teko į problemą pasižiūrėti kompleksiškai ir keisti nemažai sprendinių, kurie palengvintų pastato konstrukcijas“, – sako architektė.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsta fasadines sienas šiltinti purškiama poliuretano putų sistema. Papildomai numačius ir kitus energinį efektyvumą gerinančius sprendinius, t. y. pakeitus nusidėvėjusius langus, duris, stoglangius, modernizavus šildymo ir vėdinimo sistemas, pavyko pagerinti pastato energinį efektyvumą nuo F iki B klasės.
Vadovaujantis atrasta išlikusia fotografija buvo atkurtas Gedimino pr. esančių pirmo aukšto vitrininių langų sudalinimas. „Visi kiti fasado darbai atlikti pagal išduotus specialiuosius architektūrinius ir paveldosauginius reikalavimus, Kultūros paveldo departamento išduotas tvarkybos sąlygas. Sprendiniuose pageidauta taikyti natūralias apdailos medžiagas, analogišką ar artimą autentiškai darbų atlikimo technologiją, todėl vietoje esamų PVC profilio langų numatėme įrengti medinio profilio langus, buvo nuvalytas granitinis tinkas, suremontuotas ir nutinkuotas likęs fasadas ir jame esantys dekoro elementai“, – vardija architektė.
Senas pastatas nepagailėjo iššūkių
Visgi darbas daugiau kaip prieš 70 metų statytame pastate nepagailėjo iššūkių. Reali pastato būklė paaiškėjo atliekant ardymo ir griovimo darbus. Situacija skyrėsi nuo turimos archyvinės medžiagos, o taip pat ne visi iki tol objekte atlikti darbai buvo įgyvendinti tinkamai, jie neatitiko numatytų sprendimų prieš tai rengtuose projektuose.
„Tai labiausiai į atmintį įsirėžęs objektas per mano praktiką iššūkių kiekiu ir paslėptais siurprizais. Visa komanda turėjo nemažai paplušėti, norėdama įgyvendinti šį objektą. Nepaisant visų sunkumų, džiaugiamės galutiniu rezultatu“, – šypsosi architektė R. Piečytė-Kinkevičienė.
Dėmesys darbuotojų saugumui ir patogumui
Pastato modernizacijos darbus atliko „Naresta“. Skaičiuojama, kad atnaujinus pastatą, per metus jis sutaupys apie 246 tūkst. kWh. Į aplinką bus išskleidžiama apie 17 tonų mažiau CO2.
Be to, didžiulis dėmesys skirtas darbuotojų patogumui. Tam visose patalpose sumontuoti radiatoriai su reguliuojamais termostatais, visame pastate įrengta moderni reguliuojama BMS vėdinimo sistema. Darbuotojams įrengtos poilsio patalpos su virtuvėlėmis. Taip pat įrengti neįgaliems žmonėms pritaikyti sprendimai: automobilių stovėjimo vieta, neįgaliųjų keltuvas pakilti laiptais, liftas, pritaikytas žmonėms su negalia, sanitariniai mazgai, pandusas 5 aukšte patekti į darbo kabinetus. Iš nenaudojamos palėpės, esančios penktame aukšte, buvo įrengta nauja darbui skirta patalpa su papildomomis 8 darbo vietomis.
Saugumui užtikrinti visu pastato perimetru ir pastato viduje įrengta nauja vaizdo stebėjimo sistema. Įrengta nauja pastato įeigos kontrolė, padidinto saugumo patalpos. Taip pat įrengta apsaugos sistema kiekviename kabinete, įrangą sudaro: judesio davikliai, durų atidarymo davikliai, langų atidarymo davikliai, stiklo dūžio detektoriai, pastato signalizacija.
Modernizacijos metu įrengta dūmų šalinimo sistema, nauja gaisro gesinimo sistema gesinti vandeniu, signalizavimui, evakuacijai. Įrengtas dyzelinis generatorius priešgaisrinės sistemos darbui palaikyti, dingus elektrai pastate.
Darbus derino prie sostinės gyvenimo
Paklaustas apie didžiausius iššūkius dirbant šiame objekte, „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius įvardijo pastato vietą miesto centre: „Reikėjo atsižvelgti ne tik į mūsų, kaip generalinio rangovo darbų planavimą, bet ir prisiderinti prie Vilniaus švenčių ir renginių, svečių ir gyventojų, kurie mėgaujasi poilsiu Vilniaus centre. Statybos eigoje daug dėmesio buvo skirta kylančiam triukšmui nuo statybos darbų bei statybinių dulkių mažinimui.“
T. Grincevičius sako, kad atliekant darbus norėjosi ne tik padaryti naujas, šiuolaikiškas patalpas, bet ir išsaugoti pastato autentiškumą, unikalumą. Atlikti turėklų, metalinių grotų restauracijos darbai, taip pat koridorių lubų, karnizų ir kolonų su kapiteliais atstatymas. Pastato koridoriuose priimtas sprendimas fragmentiškai atidengti ir eksponuoti autentišką sienų mūrą.
„Fasado atstatymas buvo vienas sunkesnių darbų per visą statybos laikotarpį, nes reikėjo ne tik tinkamai atstatyti ir sutvarkyti fasadą, bet ir sugrąžinti jam vaizdą, kuris buvo prieš 70 metų. Bendraujant su Kultūros paveldo departamento atstovais, įvairiais medžiagų gamintojais, išbandytos skirtingos technologijos siekiant išgauti autentišką fasado apdailos struktūrą ir atspalvį. Atstatytos visos fasado apdailos netektys, restauruoti autentiški fasado dekoro elementai. Galiausiai, po 7 mėnesių darbo, gavome bendrą norimą rezultatą, kuriuo galime pasidžiaugti šiandien“, – pasakoja „Naresta” vadovas.
Jis neslepia, kad dirbti sename pastate sudėtingiau nei naujai statomose patalpose: „Nė vienas iš naujo prikeliamas pastatas neatskleis visų technologinių niuansų tol, kol neprasidės darbai. Seną ir naujai statomą pastatą galima palygini su vaiku ir subrendusiu žmogumi. Statant naują pastatą ir turint projektą galima atlikti korekcijas. Panašiai ir su vaiku: kaip išauklėsi, toks žmogus ir užaugs. Senas pastatas yra kaip subrendęs žmogus – pakeisti kažką yra sudėtinga, ir tam reikia įdėti daug pastangų.“
Išbetonuotos naujos, kokybiškos grindys
Atnaujinant Muitinės departamento pastatą grindų įrengimas buvo patikėtas įmonei „Grindista”. Čia buvo suformuotos ir išbetonuotos naujos, kokybiškos grindys.
Garso izoliacijai ir termoizoliacijai užtikrinti buvo pasirinktas mišinys iš trupintų polistirolio granulių ir klijų „Sika Compound 50“. Betonavimui buvo naudotas „Rocket“ cementas, skirtas smėlbetonio grindims įrengti. Tai cementas, kurio sudėtyje yra plastifikatorius ir fibra, todėl jis yra daug stipresnis už analogiškus gaminius.
„Grindista“ nuotr.
Projektui pasirinktos tinkamiausios seniems pastatams medžiagos, kadangi dominavo labai nelygi perdanga, daug komunikacijos laidų. Mišinys puikiai užpildo visus tarpus ir gerai tarnauja kaip smūgio garso izoliatorius.
Kalbėdama apie iššūkius objekte įmonės „Grindista“ atstovė Ernesta Nameiko sako, kad reikėjo ne tik išbetonuoti kokybiškas, visas ertmes užpildytas erdves, bet ir neperkrauti perdangos. Tikslas – darbus atlikti profesionaliai ir pasirinkti patikimas medžiagas, kad grindys būtų kokybiškos, tačiau ne per sunkios.
