Daugiabučių modernizacijos dalyvių varžytuvėse dėl atskirų priemonių indėlio į šilumos energijos naudojimo mažinimą vieną tiesą rasti sunku. Ar galima pastato šiltinimą ir inžinerinių sistemų modernizaciją laikyti konkurencingomis priemonėmis? Kas leidžia sutaupyti daugiau energijos siekiant valstybės finansinės paramos – pastato konstrukcijų šiltinimas ar inžinerinių sistemų atnaujinimas? Atsakymas priklauso nuo to, kurios pusės atstovas įrodinėja savo tiesą. Įprastai sutariama tik dėl viena – šildymo sistemos modernizacija reikalauja mažesnių investicijų ir atsiperka greičiau.
Kodėl šiltinimas kartais neduoda naudos?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas dr. Giedrius Šiupšinskas klausimą pasiūlė pakreipti kitaip: modernizuotos inžinerinės sistemos gali dirbti ir nesutvarkius kiauro pastato apvalkalo, o apšiltintas pastatas be sutvarkytų inžinerinių tinklų – iš esmės ne.
Teiginį specialistas pagrindė vienoje modernizavimo klausimams skirtoje konferencijoje girdėtu dviejų renovuotų Maskvos daugiabučių pavyzdžiu – panašių istorijų, matyt, būtų galima rasti ir Lietuvoje. Minėti daugiabučiai buvo atnaujinti šiltinant sienas, keičiant langus, bet po metų paaiškėjo, kad šilumos naudojimas juose nesumažėjo. Nuvažiavę apžiūrėti pastatus specialistai rado iki 30 laipsnių įšilusius butus ir atidarytus langus. Įrengus šilumos punktuose automatinį reguliavimą, sutvarkius apskaitą, kitąmet jau buvo užfiksuotas 30–40 proc. sutaupymas.
Sunkiai apskaičiuojama nauda
Maskvos daugiabučių pavyzdys leistų sakyti, kad sutaupyti padėjo būtent antras jų renovacijos etapas, bet išties, pripažino G. Šiupšinskas, atsakyti į dažnai girdimą klausimą – kiek galima sutaupyti modernizuojant šildymo sistemą – keblu.
„Viena vertus, šilumos punktai šiandien sutvarkyti jau beveik visuose daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose, šildymas reguliuojamas automatiškai pagal aplinkos temperatūrą, pastatų jau beveik neperšildome. Kita vertus, žmonės kartais taupydami dar sureguliuoja sistemas taip, kad temperatūra bute nesiektų nė 18 laipsnių. Tad atsakymas, ar pavyktų daugiau sutaupyti, tarkime, papildomai įrengus termostatus, aiškus – ne. Be to, labai dažnai gyventojai, kurie tvirtina, kad po modernizacijos sąskaitos nepasikeitė, tiesiog užmiršo, jog prieš tai temperatūra siekė 16 laipsnių, o dabar – 21, – sakė mokslininkas. – Be to, sunku įvertinti, kiek šilumos, pavyzdžiui, sutaupo termostatiniai vožtuvai. Juk sutaupo tiek, kiek sugebėsime jais naudotis.“
Vis dėlto, nelygu vertinančiojo interesas ir optimizmas, inžinerinių sistemų modernizavimas vertinamas galimybe sutaupyti 15–30 proc. šilumos energijos.
Akių nebadančias problemas išaiškinti sunkiausia
Su Daugiabučių namų atnaujinimo programa susijusią veiklą įgyvendinančios VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta sugrąžina dėmesį kitai problemos pusei – sovietmečiu statyti daugiabučiai patiria milžiniškų šilumos nuostolių pro kiauras sienas, stogus ir langus: „Galime subalansuoti ar kitaip sutvarkyti šildymo sistemas, bet jei liks kiauros sienos, šilumos naudojimas smarkiai nesumažės.“
Įrodinėti būtinybę sutvarkyti išorines pastato atitvaras daugiabučių namų modernizacijos šaukliams nereikia.
