Energetikos specialistų teigimu, šilumos tiekėjams šiuo metu yra palankiausios sąlygos pigiausiai apsirūpinti biokuru ateinančiam šildymo sezonui, nes dabar sudarant ilgalaikes biokuro tiekimo sutartis šio kuro kaina ateinantį šildymo sezoną būtų iki trečdalio mažesnė, palyginti su praėjusiu sezonu.
Palankus laikas pirkti biokurą
Planuojama, kad per ateinantį 2015–2016 metų šildymo sezoną šalyje pradės veikti daugiau kaip 60 naujų biokuro jėgainių ir iš viso šilumos tiekimo įmonių katilinėse, kogeneracinėse elektrinėse bus sunaudota apie 512 tūkst. tne (tona naftos ekvivalento) biokuro bei 278 tūkst. tne gamtinių dujų. Palyginimui – 2013 metais sunaudota 308 tūkst. tne biokuro ir 634 tūkst. tne dujų. Skaičiuojama, kad per 2015–2016 metų šildymo sezoną biokuras sudarys du trečdalius bendro kuro balanso.
Kai kurie šilumos tiekėjai „Baltpool“ biržoje jau sudaro ilgalaikes biokuro tiekimo sutartis ir tokiu būdu fiksuoja mažesnes kainas kitam šildymo sezonui. Priklausomai nuo regiono biokuro kaina šiuo metu yra vidutiniškai 20–30 proc. mažesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Biokuro kaina sudaro apie 50 proc. galutinės šilumos kainos, tad tikimasi, kad kitais metais sąskaitos už šildymą bus 10–15 proc. mažesnės.
Specialistai siūlo šilumos tiekėjams nelaukti rudens, nes atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui biokuro kainos išaugs ir jį teks pirkti brangiau.
Šiuo metu biokuro kaina – itin patraukli, sumažėjusi iki maždaug 140 eurų už tne. Išlieka nedidelė tikimybė, kad šildymo sezono metu trumpalaikių sandorių kainos bus dar mažesnės, tačiau tai yra rizika, kurią reikia labai rimtai įvertinti. Mat trumpalaikių sandorių rinka yra nepastovi, ji svyruoja priklausomai nuo oro sąlygų ir biokuro pertekliaus dydžio.
Nors biokuro naudojimas didėja, jo Lietuvoje yra daugiau, negu pakanka. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos 2013 metais atliktos studijos rezultatai rodo, kad metinis mūsų šalies biokuro potencialas yra 2,2 mln. tne. Numatomas metinis biokuro poreikis 2020–2025 metais sieks 1,48 mln. tne.
Urėdijos dalyvauja biržoje
Nuo 2014 metų Generalinei miškų urėdijai yra pavesta organizuoti urėdijose skiedrų gamybą iš miško kirtimų atliekų, o pagamintas skiedras tiekti rinkai konkurencingomis kainomis. Priėmusi tokį sprendimą Aplinkos ministerija siekė padidinti konkurenciją medienos biokuro rinkoje, tuo pačiu sudaryti sąlygas biokuro naudotojams palankesnėmis sąlygomis apsirūpinti kuru, daugiau naudoti biokuro ir mažinti šildymo sąnaudas galutiniams šilumos vartotojams.
Miškų urėdijos dalyvauja energijos išteklių biržoje „Baltpool“, skatindamos didesnę konkurenciją, užtikrindamos konkurencingą kainą ir neleisdamos nesąžiningiems biokuro pardavėjams diktuoti savo sąlygų.
Per biržą miškų urėdijos biokuro pirkėjams siūlo jau pagamintą biokurą – skiedras. Iki tol jos skiedrų negamindavo ir rinkai netiekdavo. Urėdijos parduodavo tik pačias miško kirtimo atliekas – kaip žaliavą skiedrų gamybai.
Stiprinant kompleksinę miškų ūkio veiklą ir siekiant racionaliau naudoti medienos išteklius, Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyta miško kirtimo atliekų gamybos apimtis nuolat didinti – iki 500 tūkst.