Kalbos apie solidarumą prižiūrint miško kelius vėl supriešino privačių miškų savininkus ir urėdijas. Šios iki šiol savo lėšomis rūpinosi miško keliais, kuriais naudojasi ne tik pačios, bet ir privačių miškų savininkai, medienos vežėjai bei gyventojai. Sunkiasvore technika sugadinus miško kelius paprastai pradedama ieškoti kaltųjų. Ar bendras mokestis, skirtas miško kelių priežiūrai, iš tiesų pagerintų situaciją?
Skiriamų lėšų nepakanka
Nors pagrindinis miškų urėdijų darbuotojų rūpestis – miškų atkūrimas ir priežiūra, nemažai lėšų bei dėmesio miškininkams tenka skirti ne miškams, bet kelių remontui ir priežiūrai. Kauno miškų urėdija miško kelių priežiūrai ir remontui kasmet atseikėja maždaug 350 tūkst. litų. Jos teritorijoje – 278 kilometrai vietos reikšmės vidaus miško kelių. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) urėdijos teritorijoje esantiems miško keliams tiesti kasmet papildomai skiriama tik apie 100 tūkst. litų. 2014 metais, prognozavo Kauno miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Saulius Lazauskas, miško kelių remontui gali prireikti iki pusės milijono litų. Mat šiųmetė žiema miško keliams – ypač nepalanki.
KPPP teikiamas lėšas Kauno miškų urėdija jau kelerius metus skiria naujam 3,8 kilometro miško keliui tiesti Vytėnų girininkijoje. Šiais metais, jei bus užtikrintas reikiamas finansavimas, šį kelią planuojama baigti. „Keliams tiesti ir prižiūrėti skiriamų lėšų toli gražu nepakanka, juolab miško keliais naudojasi ne tik urėdija, bet ir gyventojai, ūkininkai, privačių miškų savininkai. Mes vieni privalome juos prižiūrėti, remontuoti, saugoti“, – sakė S. Lazauskas.
Pavasario polaidžio metu, esant nepalankioms sąlygoms, kai kuriuose urėdijos prižiūrimuose miško keliuose apribojamas sunkiasvorių krovininių automobilių eismas, tačiau, anot vyr. inžinieriaus, toks draudimas daliai privačių miškų vežėjų – nė motais.
Patys ieško kaltininkų
Ar urėdijoje pasitaiko atvejų, kai miško kelias sugadinamas, o kaltininko rasti nepavyksta? „Mes keliais rūpinamės, juos saugome ir neleidžiame, kad Kauno miškų urėdijos prižiūrimi miško keliai būtų gadinami. Potencialų gadintoją stengiamės nustatyti tik pradėjus vykdyti miško ruošos darbus“, – komentavo S. Lazauskas. Mat kai kuriems medienos supirkėjams atrodo, kad medieną vežti galima tada, kai norisi, ir kad kelių saugoti jiems nereikia.
Pagrindinis tokių vežėjų motyvas, esą miško keliai – valstybės nuosavybė, todėl jais gali naudotis visi norintieji.
Urėdijos darbuotojai vadovaujasi principu: „Padarei žalą – atlygink“, todėl privačiuose miškuose prasidėjus miško kirtimo darbams miškininkai visų pirma skuba išsiaiškinti, kas tuos darbus atlieka, susisiekia su atsakingais asmenimis ir jiems pateikia garantinį raštą, kuriame numatyta atsakomybė už sugadintus miško kelius.
„Kuo anksčiau surasi, kas dirba privačiame miške, tuo didesnė tikimybė, kad sugadinus kelią pavyks išvengti kaltininkų ieškojimo. Mat dažnai miško savininkas vienas, medieną kerta nusamdytas rangovas, ją išveža dar kita įmonė. Mes paprašome patvirtinti raštu, kas vykdo miško ruošos darbus, o miško ruošėjas, pasirašydamas garantinį raštą, įsipareigoja sugadinęs kelią jį suremontuoti arba apmokėti urėdijos pateiktą sąskaitą už atliktus kelio remonto darbus“, – paaiškino S. Lazauskas. Apie būsimus privataus miško kirtimo darbus urėdiją informuoja ir Valstybinė miškų tarnyba, išduodanti urėdijos teritorijoje leidimus kirsti mišką.
Keliai – gyvybiškai svarbūs
„Mums keliai labai svarbūs, nes apie 70 proc. urėdijos teritorijos – perteklinio drėgnumo, laikinai užmirkusiose, užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse esantys miškai. Šiuo metu aktyviai vykdoma ir biokuro ruoša, todėl ir bet kuriuo metu pravažiuojami keliai, ir kirtimo atliekų, skirtų biokurui ruošti, sandėliavimo aikštelė – būtinybė“, – komentavo miškininkas.
Dalį miško kelių priežiūros ir remonto darbų urėdijos atlieka pačios. Tačiau naujiems keliams tiesti ar rekonstruoti rengiami viešieji pirkimai ir samdomos specializuotos įmonės. Apsisprendus tiesti naują miško kelią, pirmiausia atliekami projektavimo darbai, mat urėdijos teritorijoje keliai paprastai tiesiami per pelkes, užmirkusius miškus, todėl dedamos pralaidos, įrengiamos sankasos, grioviai, būtinai atliekama projekto ekspertizė, vykdoma jo kontrolė, techninė priežiūra, atliekamas KPPP lėšų panaudojimo auditas.
Planuose – naujas karjeras
Kauno miškų urėdijoje aktuali kokybiško žvyro trūkumo problema. Miško keliams tiesti privaloma naudoti žvyrą, kuris atitiktų statybos reikalavimus, būtų atitinkamos frakcijos. Taigi rangovams pradėjus darbus, pirmiausia atliekami bandymai, ar žvyras atitinka reikalavimus. Tik tuomet jis pilamas ant tiesiamo kelio.
