Savaitės pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, kad tik finansiškai neraštingas žmogus senatvėje gali tikėtis pragyventi iš NT. Istoriniai duomenys rodo ką kita. Apdairiai investavę prieš du dešimtmečius šiandien gali tikėtis antros pensijos.
Anot ministro, investicijos į NT senatvei – neapdairios ir vienos rizikingiausių. Tačiau statistika rodo, kad ilguoju laikotarpiu NT kaina kyla, nežiūrint net krizių. Šiandien vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 300 eurų, kas yra lygu mėnesio nuomos pajamoms iš vieno kambario būsto Vilniuje.
Visos investicijos turi būti gerai pasvertos ir apgalvotos, ir visos turi tam tikrą rizikos lygį. Kaip investicija, nekilnojamasis turtas, kartu su valstybės obligacijomis, yra viena mažiausiai rizikingų. Kuomet valstybės obligacijų pelningumas šiuo metu vargiai koreliuoja su infliacijos lygiu, NT atsiperkamumas gali siekti 4–6 proc. ar daugiau per metus.
Kitaip tariant, investicijos į būstą atsiperka per maždaug dvidešimt metų. Pavyzdžiu galime paimti 35 kv. m ploto butą Papilėnų gatvėje Vilniuje. 1991 m. tokį būstą įsigijęs žmogus mokėjo apie 11 tūkst. eurų, „Citus“ duomenimis, šiandien jo turto vertė siekia per 40 tūkst. eurų, o pajamos iš nuomos – iki 400 eurų, kas jau yra daugiau nei vidutinė pensija, kurią šiandien moka „Sodra“.
Nuomos kainos labiau priklauso nuo pasiūlos / paklausos santykio, ūkio, atlyginimų augimo, ekonomikos ciklo, bet ilgalaikėje perspektyvoje kainos visuomet augo. O ir nuvertėja tik visiškai nelikvidus turtas (kaip ir egzistuoja neteisingi sprendimai investuojant į akcijas, obligacijas).
Investicijoms į NT, kaip ir bet kuriai kitai investicijų formai, reikalingos žinios. Bet ji vis tiek viena suprantamiausių ir lietuviams šiandien kol kas aiškiausių, kol investicinis raštingumas tik auga ir įprastas investicijų formas neišvengiamai keis sudėtingesnės.
Kitos opcijos kaupimo pensijai – investiciniai fondai taip pat susiduria su svyravimais, kaip ir NT rinka, todėl kalbėti apie finansinį neraštingumą šioje situacijoje nelaba prasminga.
Prieš kelerius metus valstybės pasiūlytas kaupimo senatvei būdas – pensijų reforma buvo diskredituota kelis kartus, nes nuoseklus kaupimo planas buvo keičiamas jau ne kartą. Ir dar vienas gresia patvirtinus naująją mokesčių reformą – kaupiantiems nurėžta valstybės parama, o keisti pensijų kaupimo sistemos neįmanoma.
Tikėjusiems, kad yra pradėję kaupti senatvei, šiandien gali su visomis sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“, kuri praėjus dvidešimčiai metų mokės ne tiek, kiek mes įmokėsime dabar, o tiek, kiek išgalės, pagal mokesčių mokėtojų skaičių. Ir tai niekaip nesusiję su santaupomis ir savarankišku asmens kaupimu ir ruošimusi senatvei, neapkraunant valstybinės sistemos.
Valdžios sprendimų netvarumas diskredituoja pačią pensijų kaupimo sistemą ir verčia ieškoti kitų investicinių sprendimų, norinčius nepriklausyti nuo nenuspėjamų „Sodros“ galimybių po kelių dešimtmečių.
Todėl bet koks atsakingas piliečių ruošimasis senatvei turėtų būti skatinamas, ministre, taip apsaugant ne tik jų pačių, bet ir būsimų kartų ateitį. Nes jeigu neigiamos demografinės tendencijos tęsis, o imigracijos nebus, socialinės dalybos bus dar sunkesnės, nei yra dabar. Todėl bet kurie besirūpinantys ateitimi, turi būti skatinami, o ne baudžiami.
LNTPA inf.
