Pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų. Tokia yra pasyviųjų namų projektuotojo Martyno Ramono pozicija. Jis įsitikinęs, kad mažiausiai šiandien Lietuvoje išnaudotas technologinis potencialas yra medinių skydinių namų gamybos segmentas.
Statybų aikštelėje galvosūkių nepaliekama
Martynas Ramonas
Medinio skydinio namo konstrukcija susideda iš medinio karkaso, kurio vidinė dalis užpildoma nuo pageidaujamos šiluminės vertės priklausančio storio šiltinimo medžiaga. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė – vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės. Skydinių namų gamintojai irgi taikosi prie besikeičiančių rinkos standartų: siekiant aukštesnio energinio efektyvumo, konstrukcijos pagal poreikius šiltinamos, sandarinamos.
„Galima papildomai auginti medieną ir dėti tarp jos daugiau, tarkime, mineralinės vatos, galima montuoti ant išorinio paviršiaus specialią priešvėjinę vatą, kuriai nebereikia medinio karkaso, – aiškino M. Ramonas. – Bet kuriuo atveju skydininkai šiandien vieni geriausiai pasiruošusių permainoms – sandarumo standartą jie pradėjo taikyti anksčiau, negu Lietuvoje apie tai pradėta kalbėti. Vienas A+ klasės skydinis namas jau yra Lietuvoje.“
Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo – transportuojamo dydžio – namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.). Tarkime, 160 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namui pervežti į reikiamą vietą reikia 3 ar 4 furgonų, o sumontuoti – maždaug dviejų savaičių. Galima skaičiuoti, kad sutaupomi 3–4 mėnesiai: tiek įprastai atliekami juodieji dėžutės statybos darbai, kai reikia važinėti į statybvietę, tikrinti, taisyti broką ir pan.
Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą. Viena projekto dalis yra architektūrinės koncepcijos kūrimas, gamybinių arba konstrukcinių brėžinių rengimas, antra – gamyba.
„Statant įprastiniu būdu, architektui sutvarkius projekto dokumentus užsakovas samdo konstruktorių arba pasikliauna dešimtmečių patikrinta kitų statybininkų patirtimi, kuri galbūt visai nebeatitinka šiandienių standartų. O kalbant apie skydinių namų technologiją, tas konstrukcijų ir detalus projekto sprendimas sudaro svarią dalį – gamykloje negalima namo sukalti bet kaip ir iš bet ko, – lygino M. Ramonas. – Daromi labai aiškūs konstruktyviniai, darbo brėžiniai, iškart išsprendžiama daugybė klausimų, ypač svarbių statant energiją taupančius pastatus: langų montavimas, atitvarinių pastato konstrukcijų šiltinimo storis, sandarinimo koncepcija, apskaičiuojamos ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficiento vertės, parenkamos tokiems pastatams tik aukščiausios kokybės medžiagos. Taigi gamybos procesas tampa visai aiškus.“
Darbas užsienio rinkoms reikalauja pasitempti
Reikliose užsienio rinkose duoną užsidirbantys medinių namų gamintojai išskirtiniai ir tuo, kad daugelis jau turi ar ruošiasi įsigyti Skandinavijos šalyse svarbų kokybės atitikties sertifikatą SINTEF. Norvegijoje juo sertifikuojamas arba gamybos procesas, arba gaminys: siena, stogas, perdanga. Šis solidus gamintojo darbų kokybės įvertinimas griauna, anot M. Ramono, dar vieną mitą – kad Lietuvos gamintojai parduoti savo produkciją užsienyje gali tik dėl to, jog ji yra pigesnė: skydininkams teko gerokai pasitempti iki tenykščių kokybės standartų, kad gautų ten darbo.
„Jei norvegas techninės priežiūros specialistas matys, kad gamintojas turi „Sintef“ sertifikatą, juo pasitikės, net nebetikrins, nelįs į konstrukcijos vidų. Bet tam, kad gautum tą sertifikatą, reikia daug investuoti į dokumentacijos rengimą, medžiagų parinkimo procedūras, gamybos proceso našumą, kokybę ir pan. Tuose sertifikatuose apibrėžiami ne tik mechaniniai, bet ir priešgaisriniai reikalavimai, garso izoliacijos parametrai, atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos“, – aiškino M. Ramonas.
Beje, „Sintef“ inspektoriai turi teisę bet kuriuo metu atvykti patikrinti gamyklinius procesus.
Vienas gamintojas – vienas atsakovas
Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę – kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų. Lietuvoje dirbančios įmonės kol kas neįrengia tik pamatų.
Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą. O pasirašius dokumentus gamybai, anot M. Ramono, galima mėnesiui išvykti atostogų – kol namas bus statomas gamykloje, o vėliau – ir statybos aikštelėje: „Procesas gamyklose prižiūrimas, dokumentuojamas, esant norui galima net fiksuoti nuotraukas skirtingomis stadijomis, segti tai į bylą ir pateikti su visa kita technine dokumentacija užsakovui. Nors pamatyti statybą verta – tai labai efektinga.“
Montuoti namą iš gamykloje pagamintų lego detalių galima nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu tik tai, kad galėtų privažiuoti sunkiasvorė technika. Stipriai lyjant montuoti nėra itin gerai, bet jei norima nė dienos nenukrypti nuo grafiko, galima pasinaudoti specialiais sprendimais: atskiri namo segmentai kaip televizorius įvelkami į plėvelę, ir ji nuimama tik pastačius juos statybų aikštelėje.
Kur klaida lietuviškoje sąnaudų lentelėje?
M. Ramonas neslepia tam tikro angažuotumo: jis yra asociacijos „Energiškai efektyvių ir pasyvių namų klasteris“ vadovas. Asociacijos kūrimo idėja jo galvoje gimė po to, kai atsirado tikėjimas šia technologija. O tikėjimas atsirado susipažinus su Skandinavijos šalių praktika, pamačius ten statomus ne vieno ar dviejų aukštų statinius, o net penkių, taip pat įsitikinus, kad ten šios rūšies namai – aukštos kokybės ir puikiai kotiruojami. Dabar projektuotojas be galo vardija skydinių namų technologijos privalumus, ir tokiais jam aiškinant virsta net trūkumai. Jis įsitikinęs, kad Lietuva taip pat tuo po truputį įtiki. Vis dėlto panašiai prieš 10 metų kalbėjo ir tuomet modulinius skydinius namus su partneriais Skandinavijai gaminęs architektas Algirdas Kaušpėdas.
Kodėl įvairioms atvežtinėms madoms imlūs lietuviai taip ilgai neprisijaukino šio racionalaus statybos sprendimo?
Klasterio vadovo nuomone, priežasčių gali būti keletas: tai, kad lietuviai, šimtmečius vertinę medį kaip tradicinę, savą statybinę medžiagą, sovietmečiu buvo pripratinti prie plytos ir nuo medžio atitolo. Ir sovietmečiu statytų medinių namų kokybė dėl specialistų trūkumo buvo ne pati geriausia. Be to, kartais įsivaizduojama, kad medinis skydinis namas turėtų būti pigesnis, nes juk esą gaminamas iš pigiausios statybinės medžiagos.
„Taip yra dėl to, kad žmonės nesuskaičiuoja visų kitos rūšies statybų sąnaudų. Kaina, kuri matoma komerciniame pasiūlyme, vėliau tikrai išauga neįvertinus ir ilgesnio statybos laiko, ir kitų specialistų samdymo. Palyginus tikslias dviejų pastatytų gaminių kainas, skydinis namas tikrai nebus brangesnis. Viena vertus, ar bus pigesnis – priklausys nuo technologinių sprendimų. Kita vertus, nė neturėtų būti pigesnis dėl to, kad kokybė ir kiti privalumai jį iškelia aukščiau nei įprastinę statybą. O didesnės investicijos iš pradžių garantuoja išsamiai, tiksliai ir laiku parengtus techninius projektus, kurie lemia gamybos kokybę ir su tuo susijusį gyvenimo komfortą, statinio ilgaamžiškumą bei didesnę grąžą eksploatacijos laikotarpiu“, – sakė M. Ramonas.
Vis dėlto pašnekovas pripažino – nekilnojamojo turto plėtotojams ir potencialiems pirkėjams šiandien patraukliau atrodo tinkuotas mūrinukas – iki 100 tūkst. eurų kainuojantis kotedžas – truputį geresnėje miesto vietoje.
Lietuviams sunku pripažinti ir tai, kad sąnaudų planavimas ir valdymas statybose beveik visada prasilenkia su realybe.
„Kiekvienas tiki, kad yra gudresnis, turi geresnių pažįstamų, kanalų ir pan. Tačiau žmonės neįvertina savo laiko, kurį skiria gilindamiesi į svetimą sritį, tam aukojamų nervų. Gal taip ir galima rasti pigesnių medžiagų ar paslaugų, bet vargu ar galų gale sutaupoma, nes juk jei žmogus stato sau, pradeda galvoti, kad dera naudoti geresnes medžiagas… Ir dažniausiai sąmata būna didesnė, negu prognozuota. Su skydiniais namais yra kitaip – išlaidos konstruktyvui gaminti ir montuoti, kurios sudaro apie 60–70 proc. visiškai įrengto namo sąmatos, yra suplanuojamos prieš pasirašant gamybos sutartį ir nebekinta“, – teigė M. Ramonas.
Galimybė eliminuoti neracionalias idėjas
Projektuotojas atkreipė dėmesį – kitaip, negu kartais tvirtinama, architektūriniai medinių skydinių namų sprendimai nėra saistomi jokių suvaržymų. Tiksliau tariant – tai, kaip ir kitos rūšies statybos atvejais, yra tik užduoties išpildymo klausimas. Anot M. Ramono, ir betoninį namą galima suprojektuoti apvalų, elipsinį ar panašiai, bet tai pabrangina konstruktyvo statybą. Tas pat ir čia – visada verta pasverti, kas yra racionalu.
„Projektuojant skydinius namus, viskas gali būti sugrąžinta į racionalumo vėžes labai anksti – jei architektas pasiūlo patrauklų, bet utopinį sprendimą, iškart galima apskaičiuoti, ar užsakovui tai apsimoka. Medinių namų gamintojai turi specialias projektavimo programas. Tačiau šiaip apribojimų nėra – gal tik aukštingumo. Nors, kaip minėjau, Skandinavijoje apstu penkiaaukščių daugiabučių“, – patikino M. Ramonas.
Aplinką tausojanti technologija
Lietuvoje, pašnekovo vertinimu, dar per mažai pastangų skiriama pastatų ir pačių statybos procesų poveikiui aplinkai mažinti. O Skandinavijoje ir visame Vakarų pasaulyje itin svarbūs tvariosios aplinkos – LEED ar BREEAM – standartai.
„Mes daugiausia kalbame apie energinio efektyvumo klases, ir tai yra labai svarbu, nes per tą prizmę išsprendžiama daug kitų klausimų, tačiau reikia žiūrėti ir patį gamybos procesą. Reikia apgalvoti, ar mums geriau naudoti birų statybinį mišinį, ar rinktis uždarus statybinius procesus, kuo labiau mažinti statybinių atliekų ir pan. Čia skydinių namų gamintojai kartelę yra užkėlę turbūt aukščiausiai, nes yra optimizavę savo gamybos procesą, naudoja tik sertifikuotas ir Skandinavijos, Vakarų rinkose priimtinas medžiagas, medieną, kurios ilgalaikėje perspektyvoje vertintinos kaip lengvai perdirbami gaminiai“, – komentavo M. Ramonas.
Juokas juokais, bet ši technologija garantuoja, kad statybos metu nebus sugadinti ir santykiai su būsimais kaimynais. Vienas kolega suomis M. Ramonui kartą yra pasakojęs, kaip vakare grįžęs iš darbo negalėjo patikėti radęs naują kaimyną. Suomijoje kai kurios gamyklos vieno aukšto namą visiškai padarytą atveža, nukelia ant pamatų, ir – galima kviesti į įkurtuves.
Lūkesčius verta įforminti dokumentuose
Pasyviųjų namų projektuotojas apibendrino – kad ir kokio tipo namą žmonės ketina statyti, norint turėti energiją taupantį būstą, pasirašant sutartį su rangovu protinga apsibrėžti du dalykus: iš pradžių viena raide numatyti pageidaujamą namo energinio naudingumo klasę, o darbų pabaigoje nepriimti iš gamintojo ar statytojo objekto iki atliekant sandarumo testą.
„Jei užrašysite, kad statomas A ar A+ energinio naudingumo klasės pastatas, nei projektuotojas, nei statybininkas nebegalės kuriame nors etape pasakyti, kad nežinojo, jog turėjo ką nors daugiau padaryti. Ar A klasė, ar pasyviųjų namų standartas juos įpareigoja atsiversti rašytinius reglamentus ir atidžiai perskaityti atitinkamas dalis.
Aš pats nepasirašyčiau galutinio akto tol, kol nebūtų įgyvendintas sandarumo reikalavimas. Kalbant apie A klasę, jis turėtų būti ne prastesnis nei 1 (vadovaujantis nauja sušvelninta tvarka), A+ – 0,6 karto esant 50 paskalių slėgio skirtumui. Oro apykaita – vienas svarbiausių testų, nusakančių, ar namas sandarus. O sandarumas ir šiluminė izoliacija yra du labai glaudžiai susiję dalykai. Šilumos izoliacijos storį arba šiltinimo medžiagos kokybę galima tikrinti net gamybos ar statybos proceso metu. Tačiau tik sandarumo testas parodo, ar kokybiškai atlikti montavimo ir sandarinimo darbai, ir tik tada projektinės U vertės įgauna tikrąją prasmę“, – aiškino M. Ramonas.
Medinių namų klasifikacija
Mediniai namai skirstomi į keturias pagrindines šakas: rąstiniai, karkasiniai (tai yra surenkami statybų aikštelėje), trečia – labiausiai paplitusi – klasė yra skydiniai namai, kai atvežami atskiri namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.), paruošti gamykloje, ir montuojami aikštelėje. Ketvirta klasė – moduliniai, vadinamieji 3D – trimačiai – namai. Tai yra visiškai paruoštas gaminys: namas į statybų aikštelę gali atkeliauti jau su integruotais baldais, čia tereikės kaip lego detales jį sustatyti ir sujungti inžinerinius tinklus. Į užsienį daugiausia keliauja skydiniai namai.
2020-02-25, 14:45
Laba diena.
Domina moduliniai statiniai. Iki keliu kvadratu gaminate?
Ar darote projekta?
Kokios kainos?
Ar yra galimybe pirkti išsimokėtinai?
Pagarbiai Tatjana