- Kauno keleivių stotis turės tarptautinės „Rail Baltica“ geležinkelio stoties statusą.
- Šiemet LTG taip pat planuoja pasirašyti Vilniaus geležinkelio mazgo bei regioninių stočių ir jų jungčių atkarpoje Kaunas–Vilnius projektavimo sutartis.
BNS
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalies – Kauno geležinkelio stoties teritorijos komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektuotojų.
Bendrovė šią savaitę paskelbė projektavimo ir projekto priežiūros konkursą, jam paraiškų laukia iki vasario pabaigos.
Pasak LTG antrinės įmonės „LTG Infra“, artimiausiomis dienomis bus paskelbtas ir regioninių stočių Kaišiadoryse bei Vievyje infrastruktūros projektavimo konkursas. Sutartis su visų trijų konkursų laimėtojais planuojama pasirašyti antrąjį šių metų ketvirtį.
„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad Kauno keleivių stotis turės tarptautinės „Rail Baltica“ geležinkelio stoties statusą ir bus svarbus susisiekimo centras tiek plačiosios rusiškos, tiek siaurosios „Rail Baltica“ keleiviams. Pasak jo, stotys Kaišiadoryse bei Vievyje taps regioninėmis „Rail Baltica“ stotimis.
„LTG Infra“ pranešė, kad Kauno stoties infrastruktūros projektavimas apims „Rail Baltica“ atvykimo-išvykimo kelių, peronų sprendinius, požeminės pėsčiųjų perėjos ir viadukų virš stoties rekonstravimą, be to, numatoma šalia Žaliojo geležinkelio tilto statyti papildomą tiltą per Nemuną.
Kaišiadorių bei Vievio stočių projektavimo konkursas bus vienas, bet išskaidytas į du objektus: Vievio stoties ir jungties į pagrindinę geležinkelio Vilnius–Kaunas liniją bei Kaišiadorių stoties ir jungties į pagrindinę liniją. Čia bus suprojektuoti nauji geležinkelio keliai, keleiviams skirti statiniai ir automobilių keliai, gatvės, pėsčiųjų takai, inžineriniai tinklai, triukšmo mažinimo priemonės.
Šiemet LTG taip pat planuoja pasirašyti Vilniaus geležinkelio mazgo bei regioninių stočių ir jų jungčių atkarpoje Kaunas–Vilnius projektavimo sutartis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad apie 2026 metus jau turėtų veikti „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Panevėžio, 2027 metais šalyje veiktų daugiau atskirų jo atkarpų, o apie 2028 metus būtų sujungtos linijos Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pasak M. Skuodžio, „Rail Baltica“ tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais.
Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
