Viešųjų paslaugų prieinamumas, stiprus regionų identitetas, mobilumas ir socialinis integralumas – šalies ateities siekiai, kuriuos valstybės ministerijos įvardija dažniausiai.
Į tarpinstitucinį komisijos posėdį susirinkę šalies ministerijoms atstovaujantys viceministrai tarėsi dėl Lietuvos teritorijos bendros vystymosi krypties 2050 metams ir teikė savo pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepcijai formuoti.
„Akivaizdu, kad skaityti ateities niekas dar neišmoko, o po dviejų dešimtmečių žmonių mąstymas jau bus pasikeitęs, todėl norėdami šalies viziją planuoti šiandien turime pasistengti užčiuopti, kokie pokyčiai vyksta ne tik visuomenės procesuose, bet ir mąstymo lygiu. Tik turėdami išsamią medžiagą galime brėžti valstybės vystymosi kryptis ir aiškiai numatyti, ką darysime, kad pasiektume ilgalaikius tikslus“, – teigė Rėda Brandišauskienė.
Tarpinstituciniame forume išsakytos ministerijų ateities vizijos bus peržiūrėtos ir integruotos į LRBP, kurį planuojama užbaigti rengti 2020-ųjų pabaigoje.
Ekologija per mobilumą
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžė, kaip svarbu išsaugoti mus supančią gamtą.
„Mąstydami apie gamtą ir ekonomiką, miestų augimą, kraštovaizdžio išsaugojimą ir gerinimą, aplinkos taršą bei savo sveikatą, turėtumėme suprasti, kad ne gamtą privalome pritaikyti sau, o patys turime prie jos prisitaikyti“, – sakė viceministras.
Susisiekimo ministerija nenusileidžia Aplinkos ministerijai ir visais įmanomais būdais stengiasi, kad žmonių įpročiai, renkantis transportą, laipsniškai kistų.
„Dauguma pasaulio miestų kūrėsi pagal esamų gatvių struktūras, šiandien Lietuvoje matome situaciją, kai nebesuvaldome spūsčių. Svarbu priimti tokius sprendimus, kurie padidintų gatvių pralaidumą bei visuomenės mobilumą. Susisiekimui didinti numatome „Rail Baltica“ plėtrą bei geležinkelio trasos iki Klaipėdos elektrifikavimą, o tai reiškia švaresnį ir greitesnį geležinkelį. Taip pat pabrėžiame, jog viena iš mūsų pagrindinių ambicijų pakelti Lietuvos aviacijos lygį“, – kalbėjo susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
Puikus Anykščių pavyzdys
Natūralu, kad gamta, infrastruktūra, žemės ūkis bei transportas, planuojant šalies teritoriją, yra svarbu, tačiau reikšmingas iššūkis, pasak viceministrų, yra ir bus ateityje visuomenės socialinė integracija – viešųjų paslaugų prieinamumas bei kokybiškas užimtumas.
„Lietuvoje turime puikų Anykščių pavyzdį, kai žmonės iš didmiesčių nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą ir jame pradėjo ne tik kurti, bet ir atverti krašto paveldą, pateikti jį patrauklia forma bei sulaukė turistų antplūdžio. Šiandien Anykščiai yra traukos centras regione ir gali būti pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip turi būti prižiūrimas ir puoselėjamas kultūros paveldas. Mūsų užduotis – įvertinti, kiek tai gali užtikrinti valstybės ir kiek žmonių iniciatyva“, – tvirtino kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius mano, kad į Lietuvą būtina pritraukti investicijų ir kartu mažinti atskirtį tarp šalies regionų. Regionų politika, anot viceministro, turėtų būti susijusi su investicijomis ir turizmu.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro teigimu, nereiktų pamiršti ir skurdo mažinimo politikos klausimų, kuriuos planuojama spręsti išmokų didinimu, gyventojų užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimu, regioninių skirtumų, teikiant socialines paslaugas, mažinimu.
Korupcijos mažinimas, išlaidų panaudojimo efektyvumas ir skaidrumas valstybėje – sferos, aktualios finansų ministerijai. Pasak finansų viceministro, to siekiama aiškiai parodant visuomenei, kokias paslaugas pati valstybė teikia už sumokamus mokesčius. Tai juk leidžia kiekvienam Lietuvos gyventojui pasijusti šeimininku savo valstybėje.
Apie LRBP
LR bendrasis teritorijos planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentų, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 m. Sprendiniai yra ypač svarbūs siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne vien numatyti visiškai naują ilgalaikę šalies viziją, bet ir sumažinti dabartinių strategijų skaičių, o jų sprendinius – integruoti į naująjį planą. Iš viso numatyti trys LRBP etapai: esamos būklės analizė, koncepcijos (bendrųjų sprendinių) formavimas, konkrečių sprendinių parengimas. Naujos kartos bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas 2020 m.
LRBP ir Nacionalinė pažangos strategija (NPP) bus naudojama formuojant valstybės biudžeto ir Europos sąjungos lėšas. Naujoji NPP ir LRBP integralumo koncepcija padės užtikrinti darnų Lietuvos teritorijos vystymąsi, tolygią fizinės infrastruktūros plėtrą ir efektyvų lėšų panaudojimą.
Aplinkos ministerijos inf.
