Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių studentų skaičiui, „žirklės“ tik plėsis, nerimauja inžinerinio sektoriaus verslas. Švietimo politikos formuotojai sutinka – iššūkių yra, tačiau mini ir teigiamų poslinkių.
Anot Ramūno Skaudžiaus, švietimo, mokslo ir sporto viceministro, šie mokslo metai Lietuvoje – pirmi po ilgesnės pertraukos, kai inžinerinėms ar statybų krypties studijoms netgi reikėjo ieškoti papildomo finansavimo perskirstant valstybės finansuojamas vietas ir visi norintys į jas pateko.
Tačiau iš 1500 jaunuolių, kurie įstojo studijuoti į kolegijas, šiandien, nepraėjus nė metams, studijuojančiųjų liko 900. Universitetuose, kolegijose, profesinėse studijose su inžinerinėmis technologijomis susijusiose specialybėse yra nemažai – daugiau kaip 3000 – jaunuolių.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA yra suskaičiavusi, kad vien inžinerijos specialistų poreikis šalyje kasmet išauga 2–3 kartus, o iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 000 naujų darbo vietų.
Problemai spręsti atlikti darbai. viduriniame ugdyme jau yra atskira disciplina inžinerinės technologijos, – tai leis jaunuoliams, siejantiems savo ateitį su šia sritimi, ja užsiimti nuo mažumės. Didelės įtakos turės ir STEAM (ugdymo metodas, kai parodomos jungtys tarp įvairių tiksliųjų mokslų krypčių, kartu demonstruojant tų krypčių pritaikomumą praktiškai) atviros prieigos centrai – jų Lietuvoje veikia 7, netrukus atsidarys dar 3, vardija R. Skaudžius.
Valdas Jankauskas, STEAM centrų ekosistemos kūrimu užsiimančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) vadovas, pabrėžia, kad ateities profesijų atstovams reikės būtent tų kompetencijų, kurias ugdo STEAM. „Keliame sau tikslą mokinių, aktyviai dalyvaujančių STEAM veikloje, skaičių iki 2026 m. padidinti nuo dabartinių 5,3 proc. iki 10 proc.“, – pasakoja LINEŠA vadovas.
Pasak Dariaus Lasionio, LINPRA direktoriaus, Lietuvos inžinerinio sektoriaus įmonės jau ne pirmus metus deda pastangas vaikams pademonstruoti inžinerinių profesijų įdomybes ir patrauklumą: po mokyklas važinėja infomobiliai, kuriuose yra ir suvirinimo simuliatorius, ir roboto rankytė, ir automatizuota linija, jaunuoliams siūlomos stipendijos ir t. t. Tai duoda teigiamų vaisių, tačiau specialistų stygiaus problema išlieka.
Ne viskas tik juoda
Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduriama, atkreipia dėmesį, jog pagal STEM (t. y. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos krypties) išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, Lietuva atitinka ES vidurkį, o pagal inžineriją ir gamybą studijuojančių studentų dalį mūsų šalis yra ES pirmajame dešimtuke.
Pasak A. Kudarauskienės, „Investuok Lietuvoje“ atlikta analizė atskleidė, jog inžinerinėje pramonėje daugiausia reikia specialistų su profesiniu išsilavinimu – tokių dirba 39 proc., apie 34 proc. reikia su aukštuoju išsilavinimu, 27 proc. – su viduriniu ar žemesniu.
„Kadangi didžiausios dalies darbuotojų sektoriuje reikia turinčių būtent profesinį išsilavinimą, geroji naujiena yra tai, jog Lietuvos profesinėse mokyklose jau 4–5 metus inžinerinių profesijų kryptis pirmauja – inžinerinės pramonės krypties programas profesiniame mokyme šiandien renkasi daugiausia priimamų mokinių“, – pabrėžia viceministrė.
Trūksta inžinierių: kaip galynėtis su demografija?
„Apibendrinant tenka konstatuoti, jog mums Lietuvoje visose srityse trūksta žmonių, todėl reikia galvoti, ne tik kaip pritraukti jaunuolių į inžinerines specialybes, bet ir kaip pritraukti pačius geriausius specialistus važiuoti į Lietuvą“, – kalba viceministras R. Skaudžius.
Kad Lietuvos problema – mažas bendras stojančiųjų ir dirbančiųjų skaičius, antrina ir A. Kudarauskienė. Per 10 metų abiturientų šalyje sumažėjo lygiai per pusę – jei prieš dešimtmetį mokyklas baigdavo 38 000 abiturientai, tai dabar jau tik 19 000. Universitetų bakalauro absolventų skaičius nuo 2009 m. susitraukė 61 % – nuo 21 500 iki 8 500.
„Karta, kuri ateina į darbo rinką, yra perpus mažesnė, nei ta, kuri iš jos išeina. Tad galbūt ir įmonės turi keistis, turi daug procesų automatizuoti ir t. t.“, – pabrėžia viceministrė.
Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal š. m. vasario 29 d. LINEŠA „2024–2026 m. veiklos strategijos“ pristatymo renginyje vykusių diskusijų medžiagą.
