Jau kurį laiką Lietuvoje stebimas turistų skaičiaus augimas – praėjusiais metais apgyvendinimo įstaigos sulaukė 11 proc. daugiau turistų. Skaičiuojama, kad poilsiautojų skaičius sparčiausiai auga kurortuose – greičiau nei didmiesčiuose. Per pastaruosius 3 metus turistų skaičius kurortiniuose miestuose išaugo beveik dvigubai – 45 proc., rodo tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ surinkti duomenys.
Tuo tarpu šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos kurortuose turistų skaičius augo 13 proc., palyginimui, Lietuvos didmiesčiuose fiksuotas 9 proc. turistų padidėjimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusias metais Lietuvos kurortai sulaukė beveik milijono turistų arba ketvirtadalio visų atostogavusių Lietuvoje ir tai yra dvigubai daugiau nei prieš trejus metus.
Mažiausias sezoniškumas – Druskininkuose
Iš visų kurortinių miestų Lietuvoje, 2018 m. Druskininkų viešbučių užimtumo sezoniškumas buvo vienas mažiausių – miestui pavyksta pritraukti svečius ištisus metus, o vasaros sezono metu viešbučių užimtumas išaugo labiausiai iš visų kurortinių miestų ir perkopė 70 proc.
„Būtent Druskininkuose stebima aktyvi apgyvendinimo paslaugų plėtra – šiame kurorte registruotų apgyvendinimo įstaigų skaičius per 5 metus išaugo 73 arba daugiau nei 2,1 karto. Iš viso 2018 m. šiame kurorte registruotos 139 apgyvendinimo įstaigos, iš jų – viešbučių ir svečių namų pasiūlą sudaro 36 įstaigos. Šiemet planuojama atidaryti dar vieną viešbutį-sveikatingumo centrą „Amberton Green SPA Druskininkai“, – vardija Jurgita Šilakytė, „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovė.
Augant viešbučių pasiūlai ir jų užimtumui, „Newsec“ investuotojams siūlo plėtoti turizmui ar sveikatinimo paslaugoms tinkamus objektus paklausiose lokacijose. Prestižinėje Druskininkų vietoje – Dineikos pėsčiųjų alėjoje, adresu Dineikos g. 4, parduodamas 3075 kv. m sveikatingumo komplekso pastatas. Buvęs miesto baseinas parduodamas už 1,3 mln. eurų. Iš vienos pusės priešais jį yra įsikūrusi Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, kaimynystėje – „SPA Vilnius Druskininkai“ bei K. Dineikos sveikatingumo parkas. Nuo parduodamo pastato vos kelios minutės kelio iki Druskonio ežero aplink kurį verda kurorto gyvenimas.
Taip pat investuotojams siūloma įsigyti pagrindinėje kurorto pėsčiųjų alėjoje esantį viešbutį. Jo bendras plotas sudaro 800 kv. m, jame įrengti 22 svečių kambariai. 2016 m. rekonstruotas viešbutis turi savo nuolatinių lankytojų srautą, kasmet sulaukia ir naujų svečių. Vos per 5 minutes pėsčiomis nuo viešbučio svečiai gali pasiekti Druskininkų sveikatingumo kompleksus, vandens pramogų parką, užkandines ir restoranus. Iš viešbučio balkonų atsiveria vaizdai į Druskininkų miesto muziejų, bažnyčią bei Druskonio ežerą su fontanu.
„Viešbučius, esančius kurortuose, kaip Druskininkai, svečiai renkasi ne tik atostogaudami šiltuoju metų laiku, bet ištisus metus – ieškoma SPA centrų, baseinų, konferencijų salių, poilsio kompleksų, siūlančių įvairių paslaugų ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms bei organizacijoms. Nuo sporto srityje besispecializuojančių centrų iki viešbučių su holistiniais SPA centrais – tokio tipo kelionės domina vis daugiau žmonių, siekiančių atgauti jėgas ir pasirūpinti kokybiškesniu gyvenimo būdu“, – pastebi J. Šilaikytė.
Kaimo turizmą renkasi dažniau
Vietos turizmo vystymas taip pat turėtų sulaukti investuotojų dėmesio – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais kaimo turizmo sodybose, palyginti su 2017 m., ilsėjosi 10,9 proc. daugiau turistų. Populiariausias rajonas, kurį rinkosi poilsiautojai – Vilniaus, čia ilsėjosi trečdalis visų turistų, apsigyvenusių kaimo turizmo sodybose.
Kitos populiarios kaimo turizmo kryptys – Alytaus ir Utenos apskritys. Jos pagal populiarumą rikiuojasi po Vilniaus – čia įsikūrusias kaimo turizmo sodybas rinkosi kas 6 poilsiautojas. Pasak „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės tokį poilsiautojų pasirinkimą lemia ežeringas bei miškingas kraštovaizdis, o šaltuoju metų laiku poilsiautojai čia atranda aktyvaus laisvalaikio pramogas – rogutes su šunimis, žvejybą ant ledo, keturračius ir pan. Tai pat sodybos šiuose rajonuose yra patrauklios seminarams, pobūviams ir kitiems renginiams.
Alytaus apskrityje, Varėnos rajone investuotojams siūloma galimybė vykdyti poilsinę veiklą kaimo turizmo sodyboje Dzūkijos gamtos apsuptyje. 2014 metais renovuotą 873 kv. m ploto sodybą „Oktava“ sudaro atskiri 8 nameliai, pagrindinis ir ūkinis pastatai. Komplekse vienu metu apsistoti gali iki 70 žmonių. Jį iš visų pusių supa miškai, nuo pagrindinio pastato terasos ir gyvenamų namelių atsiveria vaizdai į pušynus. Objekto teritorijoje gausu lankomų vietų, pavyzdžiui, Gėjaus telmologinis draustinis, Daugų poilsio bazė, Spenglos hidrografinis draustinis.
Plėtra Molėtų rajone
Kitame, vos valanda automobiliu nuo sostinės pasiekiamame Molėtų rajone, investuotojų laukia už beveik 70 tūkst. eurų, neįskaitant PVM, parduodama poilsiavietė ant Bebrusų ežero kranto, šalia Labanoro regioninio parko. Parduodamą 340 kv. m ploto poilsiavietę sudaro du 0,5304 ha ploto žemės sklype esantys poilsio nameliai su pirtimi. Patraukli objekto lokacija yra tinkama tiek poilsinio turizmo plėtrai, tiek individualiam gyvenamojo būsto projektui ramioje vietoje.
Kitas parduodamas objektas – veikiantis poilsio kompleksas netoli Labanoro girios, su vaizdu į Bebrusų ežerą. Jį sudaro viešbutis su privačiais poilsio nameliais, o bendras objektų plotas siekia daugiau nei 2 tūkst. kv. m. Objektai yra išsidėstęs 2,6 ha plote, nuosavybės teise valdomuose sklypuose. 2005 m. išplėtotą pastatų kompleksą sudaro pagrindinis pastatas su restoranu ir 12 apartamentų, 8 nameliai, SPA kompleksas, konferencijų salė bei pagalbinės patalpos, teniso kortai, estrada, vaikų žaidimų aikštelė bei kiti inžineriniai statiniai. Čia vienu metu gali ilsėtis iki 60 svečių. 2006 m. šis poilsio kompleksas laimėjo geriausio metų viešbučio apdovanojimą.
„Viešbutis turėtų sudominti investuotojus, kurie planavo ir galvojo apie panašų verslą. Įsigydamas jau veikiantį viešbutį, pirkėjas dėl rinkoje jau žinomo vardo, ilgamečio įdirbio ir nuolatinių klientų srautų, aplenks planavimo, projektavimo ir statybos procedūras, išvengs aptarnaujančio personalo paieškos. Taip pat čia yra galimybė plėsti paslaugų spektrą arba pritaikyti esamą centrą kitoms reikmėms, pavyzdžiui, sanatorijai, reabilitacijos paslaugoms“, – vardija J. Šilaikytė.
Investicijos į sveikatinimo paslaugas vertinamos kaip turinčios didžiausią potencialą turizmo sektoriuje šiuo metu. Sveikatingumo turizmas įvertintas viena iš svarbiausių 2019 m. kelionių tendencijų. „Global Wellness Institute“ skaičiuoja, kad sveikatinimo turizmo apimtys augs dvigubai greičiau nei bendras turizmas ir padidės nuo 639 mlrd. USD 2017 m. iki 919 mlrd. 2022 m.
„Newsec“ inf.
