Kuriamas skaitmeninis įrankis, padėsiantis efektyviai ir greitai vertinti Vilniaus daugiabučių būklę. Laimėjusi tarptautinį „Interreg Europe“ projektą „RenoWave“ renovacijos projektus administruojanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ gavo Europos finansavimą skaitmenizuoti informaciją apie pastatų techninę būklę ir ją paversti prieinama ekspertams bei gyventojams.
Detalios informacijos stoka
Šiuo metu Vilniuje ne mažai prastos techninės būklės daugiabučių, kurią tikrina ir nustato statinio techninis prižiūrėtojas. „Dažniausiai visa informacija nugula į kasmetinės apžiūros aktą, jame fiksuojami pastato trūkumai bei surašomos rekomendacijos, kaip spręsti problemas. Surašius aktą, pastato valdytojas nustato, ką reikia sutvarkyti ir kokiu eiliškumu. Tiesa, tokie aktai nėra lengvai prieinami gyventojams, dažniausiai pildomi popieriuje arba word formatu kompiuteryje, nesilaikant vieningos metodologijos. Vadinasi, neįmanoma išvengti subjektyvaus vertinimo, žmogiškojo faktoriaus klaidų“, – pasakoja su ekspertų komanda dirbantis Marius Brigmanas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus patarėjas.
Pasak jo, skaitmeninis įrankis leis suvienodinti pastatų būklės įvertinimo sistemą, pamatyti bendresnį miesto vaizdą ir šiuolaikiškai vertinti pastatų techninę būklę, kadangi dabartiniame kontekste – nors pastatų trūkumai fiksuojami, atsiranda vietos kūrybai. Be to, pats procesas – pastato techninės būklės vertinimas – stinga nuoseklumo, rašoma pranešime spaudai.
„Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė papildo, kad geriausiu atveju, popierinis dokumentas perkeliamas į daugiabučių namų valdytojų interneto svetainę, tačiau jo prieinamumas – nepatogus ir ribotas. „Su dokumentu galima susipažinti gerai jo paieškojus, tačiau tokių proaktyvių gyventojų, kurie į jį gilintųsi ir sektų pastato techninę būklę – nedaug. Iš čia kildinama kita tema, nes problema – kompleksinė, – sako ji. – Jei butų savininkai nesidomi pastato technine būkle, jiems trūksta žinių apie sienas, stogą, vamzdynus, pamatus, kas dedasi rūsyje – vadinasi, yra mažiau suinteresuoti namą renovuoti. Aišku, mes suprantame, kad jie pastatą mato kitaip nei mes. Dažnu atveju nesidomėdamas ir nesužinosi, kokio pastato, koks konstruktyvas yra susidėvėjęs. Kasdien į akis nekrentantys dalykai rūpi mažiausiai…“
Dabar Vilniuje ir visoje Lietuvoje pastatai klasifikuojami pagal statybos metus ar suvartojamą šilumos energiją taip išskiriant prioritetinius kvartalus, kurie patenka į renovacijos programas, tačiau negalima jų reitinguoti pagal realią techninę būklę. Informacija neskaitmeninama, o vertinimo metodika – nėra vieninga, nes trūksta aktualios ir naudingos informacijos.
„Manau, techninės būklės skaitmeninimas ir gautų rezultatų apibendrinimas – kur kas veiksmingiau, nei tiesiog kartoti renovuokite savo namus. Mums, kaip ekspertams, norisi kalbėti faktais ir konkrečiai parodyti, kiek daug problemų slepia senas daugiabutis“, – teigia E. Randytė.
Dirba ekspertų komanda
„Atnaujinkime miestą“ vizija – interaktyviame žemėlapyje atvaizduotas Vilniaus miestas. Siekiama, kad paieškos laukelyje susivedus tam tikrą adresą būtų matomi visi tuo adresu esančio pastato trūkumai ir jam skirtos rekomendacijos. Planuojama, kad netolimoje ateityje įrankiu bus galima pasinaudoti per specialią programėlę, kur viskas veiks šviesoforo principu. Atsakant į ekspertų parengtus klausimus, bus generuojamas ir tam tikram pastatui priskirtas balas – t. y. pastato bendras įvertis. Mažiausią įvertį turintis pastatas interaktyviame žemėlapyje degs raudona spalva, atitinkamai kiti, geresnės būklės pastatai – geltonai ir žaliai. Ekspertams bus aiškiau, nuo ko pradėti ir į ką pirmiausia susikoncentruoti. Nelaukiant, kol kažkas nutiks.
Tarptautinio „RenoWave“ projekto apimtyje kuriamas skaitmeninis įrankis kol kas dar neturi pavadinimo, tačiau komandai tai tik finišo tiesioji. Kol kas didžiausias iššūkis – įtraukti viską, kas svarbu, o klausimus formuluoti logiškai, tinkamai ir kiekvienam suprantamai.
„Dėl tikslumo būtina įtraukti visus pastatų tipus, o tai gana sudėtingas darbas, kadangi pastatai skiriasi pagal savo konstruktyvą. Atsispyrėme nuo išdirbto klausimyno, o paskui kūrėme algoritmą, kurio pagalba klausimynas virstų į įrankį ir rezultate mes gautume pastato techninės būklės įvertį, – sako M. Brigmanas.
„Džiaugiuosi, nes tikiu, kad šis įrankis bus naudingas, duos prieigą prie tos informacijos, kuri dabar labai svarbi, aktuali ir guli pasislėpusi failų krūvoje. Iš gyventojo perspektyvos, šis įrankis pagelbės geriau suprantant realią namo būklę ir jo priežiūros, remonto darbų organizavimo svarbą“, – prideda E. Randytė.
Kaip didžiausią argumentą skatindami renovuoti senus daugiabučius namus „Atnaujinkime miestą“ akcentuoja pastato techninę būklę ir sako, kad renovacija – kompleksiškas visų problemų sprendimo būdas. Neverta pastato lopyti po truputį, nes su valstybės ir savivaldybės pagalba – skirta parama – galima viską sutvarkyti iš karto.
