Gedimino kalno būklė yra stabili, tačiau nuošliaužų tikimybė išlieka. Didžiausią pavojų keliančios vietos yra sutvarkytos, jose pritaikytos visos šiuo metu įmanomos priemonės. Pavojus dėl nuošliaužų keliose vietose išlieka, bet jose imtasi prevencinių priemonių.
„Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Pasak jo, iki sausio mėnesio rizikingiausių vietų buvo pakankamai daug, šiuo metu jos išlieka dvi: vakarinio šlaito apačia bei pietrytinio šlaito viršus, kur 1994–1996 metais atstatyta neautentiška gynybinė siena.
Pasak viceministro, žiemą buvo operatyviai reaguojama į visus pastebėtus pasislinkimus, pritaikytos visos būtinos prevencinės priemonės, artimiausi darbai orientuoti stabilizuoti rizikingiausias vietas – vakarinio šlaito papėdę, kur siekiama pašalinta nuošliaužų grėsmę, t.y., kaip ir kituose šlaituose, suformuoti skalda užpildytus gabionus.
Viceministras priminė, kad silpniausios vietos buvo izoliuotos nuo kritulių, sutvirtinti Kunigaikščių rūmai, uždengta stoginė kalno aikštelėje, atstatytas lapkritį sugriuvęs pagrindinis kelias, pavojingiausiame pietiniame šlaite stabilizuotos nuošliaužos, kaip ir kitose vietose, įrengti konstruktyviniai tinklai.
R. Augustinavičius patikino, kad kol kas kalnas turistams nebus atvertas, nes neįmanoma užtikrinti lankytojų saugumo, taip pat būtų sudėtinga atlikti kalno tvarkymo darbus.
Taip pat tęsiami archeologiniai tyrimai siekiant surati dar keturių 1863-1864 metų sukilėlių vadų palaikų.
Vyriausybė dėl kritinės Gedimino kalno būklės 2017 m. gruodį paskelbė ekstremalią situaciją nacionaliniu mastu. Tvarkybos darbai bus įgyveninami etapais. Būtinuosius tvarkybos darbus planuojama baigti iki 2020 m. vasaros.
Kultūros ministerijos inf.
