Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas (KTU CTF A) pripažintas tarptautiniu mastu. JAV įsikūręs filantropo John‘o Paul‘o Getty vardu pavadintas fondas pastatą atrinko kaip vieną iš 10 išskirtiniausių architektūros objektų visame pasaulyje ir jo pavyzdinių išsaugojimo planų rengimui skirs 135 tūkst. dolerių.
Šiemet architektūros paveldą puoselėjantis fondas „Getty Foundation“ per programą „Keeping It Modern“ skyrė daugiau nei 1,6 mln. JAV dolerių 10 architektūros objektų, kurie išraiškingai reprezentuoja XX amžiaus kultūrinį palikimą, ir turėtų būti išsaugoti ateities kartoms.
Kaune, Radvilėnų gatvėje, esantis KTU CTF A korpusas, kurį tarpukariu suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, rikiuojasi greta įspūdingų statinių iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, JAV, Ugandos, Mozambiko.
Dar daugiau – nuo šiol tarpukaryje garsaus Lietuvos architekto atliktas darbas bus minimas greta garsiausių pasaulyje modernistinės architektūros kūrėjų – Alvar Aalto, Le Corbusier, Pier Luigi Nervi, Frank Lloyd Wright, Oscar Niemeyer – vardų.
Būtent šių architektūros grandų sukurtus objektus ir jų išsaugojimą jau yra finansavęs Kalifornijoje veikiantis fondas. Nuo 1984 metų veikianti filantropinė organizacija spėjo įnešti savo indėlį į daugiau kaip 180 šalių architektūrą.
KTU nuotr.
Pasirinko dėl unikalumo ir rūpesčio
„Tenka pastebėti, kad Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje tokio pripažinimo kol kas nebuvome sulaukę“, – sėkme džiaugiasi KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis, koordinuojantis finansavimą gavusį pastato tyrimų projektą.
Šio fondo ir programos paramą gauna išskirtiniai XX a. statiniai iš viso pasaulio, o vienas iš svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietiniame, bet ir tarptautiniame kontekste.
Projekto vadovui antrina ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Sigita Bugenienė. Jos manymu, laimėjimą lėmė unikali statinio architektūra, netipinė konstrukcija ir išskirtinė funkcija. „Tai vienas iš nedaugelio pastatų, išsaugojusių ne tik autentišką eksterjerą, tačiau ir interjero elementus, įrangą, baldus, taip pat pirminę paskirtį“, – pastebi specialistė.
Anot V. Petrulio, fondo paskelbtame finansavimo konkurse tarp svarbių atrankos kriterijų taip pat išskiriama objekto svarba vietos bendruomenei ir šeimininko, kuris rūpinasi objektu, bendradarbiavimas.
„Savininkas, kuris yra pasiryžęs objektą ne tik sutvarkyti, tačiau ir atverti visuomenei, yra būtina sėkmingo architektūros paminklo gyvavimo sąlyga. Į tai buvo atsižvelgiama ir vertinant paraišką“, – pastebi KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas, turėdamas omenyje universiteto pastangas išsaugoti laboratoriją.
KTU nuotr.
Pastatas – unikaliai išsaugotas
Projekto paraišką kartu rengusi restauratorė, architektė Viltė Janušauskaitė nekantrauja pradėti tyrimus objekte, kuris duris atvėrė 1935 metais kaip tuometės Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija.
Pasak V. Janušauskaitės, būsimi tiriamieji A korpuso darbai bus apipinti ir džiugesio, ir nerimo nuotaikomis, nes iki šiol objektas dar turi savų paslapčių.
„Jaučiu smagų jaudulį, panašiai kaip prieš kelionę, kai žmogus ir laukia, ir nežino, ką pamatys ir sužinos. Neįtikėtina, kad pastatas taip fantastiškai išsilaikęs iki šių dienų“, – stebisi restauratorė.
Anot jos, įdomių „lobių“ gausu ir KTU CTF A korpuso išorėje, ir viduje. Akį traukia išlikusios autentiškos detalės – baldai, kriauklės, unikali ventiliacinė sistema, traukos spintos. Pastarosios suprojektuotos su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose.
Pastate taip pat sumontuota speciali šarvuota traukos spinta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti, iš Islandijos atkeliavo emaliuotos Volviko lavos laboratoriniai stalai.
Kadaise pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, o mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.
„Pastato autentiškumas – ir turtas, ir didžiulė atsakomybė“, – sako V. Janušauskaitė. Ji primena paveldo specialistams gerai žinomą tiesą – kuo geriau išsilaikęs statinys – tuo sunkiau priimti statinio atnaujinimo sprendimus.
Ji sako, kad staigmenų ir iššūkių gali pateikti pastato inžinerinės sistemos – daugybė dalykų yra suprojektuota sienose, todėl iš pirmo žvilgsnio jų įvertinti – neįmanoma.
KTU nuotr.
Laukia gausybė tyrimų
Būtent dėl šių priežasčių iki kitų metų pavasario bus atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai, apimantys ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius ir kitus techninius tyrimus, kurie pagelbės įvertinant esamą būklę. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų.
„Vėliau, pasitekus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – paaiškina projekto vadovas V. Petrulis.
Projektas finišuos parengus pastato valdymo planą, kuris pagelbės išsaugojant pastatą ateityje. Tyrimų iniciatoriai planuoja į procesus įtraukti ir kolegas iš užsienio, o tada, atsižvelgiant į tarptautinės specialistų komandos tyrimus, bus pateikti strateginiai siūlymai, kaip būtų galima sėkmingai suderinti esamą funkciją bei pastato atvėrimą visuomenei.
„Parengtas valdymo planas bus prieinamas ne tik pastato savininkui – KTU, tačiau ir visuomenei. Itin svarbu, kad parengtas projektas, o kartu ir objektas bus pristatytas ne tik Lietuvos ar regiono, tačiau pasauliniu mastu. Tai turėtų svariai prisidėti prie tarptautinio Kauno architektūros garsinimo“, – teigia V. Petrulis.
KTU nuotr.
KTU inf.
