Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pastaruoju metu vis dažniau skelbia apie korumpuotus architektus. Į teisėsaugos akiratį dažniausiai pakliūna savivaldybėse dirbantys vyriausieji architektai. Paskutiniai du tokie atvejai – nuteisti Skuodo ir Pagėgių rajono savivaldybėse dirbę specialistai. Portalas SA.lt nagrinėja, dėl kokių priežasčių architektai ryžtasi tokiai veikai.
Tyrimo dėl Skuodo vyr. architekto nusikalstamų veikų metu nustatyta, kad jis parengdavo statybos projektus ir juose nurodydavo tikrovės neatitinkančią informaciją, esą šių projekto autorius ir projekto vadovas yra kitas asmuo, matininkė. Vėliau architektas paties parengtiems projektams pritardavo ir išduodavo statybos leidimus suprojektuotiems pastatams statyti. Teismas jam skyrė 19 800 eurų baudą ir konfiskavo 6 500 eurų.
Tiriant Pagėgių vyr. architektės veiklą buvo nustatyta, kad kitų asmenų vardu buvo parengti statinių rekonstrukcijos techniniai, pastatų paskirties keitimo, griovimo darbų ir panašūs projektai. Siekiant nuslėpti autorystę, buvo nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija – esą šiuos projektus parengė projektavimo įmonės. Vėliau, architektė, vykdydama savo funkcijas, išduodavo leidimus vykdyti darbus pagal savo pačios parengtus projektus. Moteriai teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant, taip pat konfiskavo daugiau nei 14 200 eurų.
Portalui SA.lt Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas laikinai einantis Lukas Rekevičius teigė, jog jis girdėjo apie šiuos atvejus, tačiau iki galo į juos neįsigilino. Visgi, jis turėjo paaiškinimą, kodėl architektai galėjo taip pasielgti.
„Man atrodo, kad šiais laikais tai reti atvejai. Galbūt anksčiau tai dažniau pasitaikydavo. Asmeniškai su tuo susidūręs nesu, esu girdėjęs tik įvairių gandų. Tai atvejai, kuomet vyriausiasis savivaldybės architektas taip pat užsiima projektavimu. Architektai tokią teisę turi, tik jie negali daryti projektų savo savivaldybėje, kurioje dirba. Tačiau, jeigu architektas daro projektą savo savivaldybės ribose, tai jau yra viešųjų interesų konfliktas.
Manau, kad noras piktnaudžiauti tuo kyla natūraliai. Šis architektų žingsnis smerktinas, bet tuo pačiu ir suprantamas, nes tai tiesiog noras užsidirbti. Reikėtų atskirti atvejus – kuomet grubiai piktnaudžiaujama užimamomis pareigomis, klastojami dokumentai ir kitas atvejis, kuomet sumeluojama, kas yra pastato autorius. Toks pažeidimas mano supratimu yra mažiau grubus.
Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!
Visgi, priežastys, kodėl tai apskritai vyksta yra bendra problema, susijusi su visomis savivaldybėmis ir bendrai – valstybine tarnyba, tai yra nedideli atlyginimai. Jų atsakomybės didžiulės, o atlyginimai, nėra pakankami. Jeigu norime sąžiningo darbo iš specialistų, kurie kontroliuoja mūsų aplinką, miestus ir gyvenimo kokybę, jiems turėtų atitinkamai atlyginama“, – kalbėjo L. Rekevičius.
Portalas SA.lt kreipėsi į kelias savivaldybes dėl vyriausiųjų architektų atlyginimų. Į užklausą atsakė tik Skuodo rajono savivaldybė. Atsakyme teigiama, jog jau du metus ieškomas specialistas vyriausiojo architekto pareigoms užimti – norinčių užimti šias pareigas vis dar neatsiranda. Siūlomas atlyginimas neatskaičius mokesčių – 1478,4 eurai.
Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje nurodoma, jog architektas uždirba 1593 eurus (neatskaičius mokesčių). Žinoma, savivaldybėse dirbantiems architektams prie atlyginimo yra pridedamos ir įvairios premijos.
Anot L. Rekevičiaus, dėl korupcijos nėra tekę šalinti narių iš Lietuvos Architektų rūmų organizacijos. Jos laikinasis vadovas taip pat svarstė dėl tolimesnių nusižengusių architektų karjeros galimybių.
„Nariai iš mūsų organizacijos dažniausiai šalinami dėl profesinės etikos pažeidimų. Jie yra įvairūs, tarp jų galėtų būti ir kurupcijos pobūdžio veikų, tačiau tokio konkretaus atvejo dar nepasitaikė.
Turėdamas architekto išsilavinimą ir tokią kvalifikaciją, nuteistas architektas galėtų toliau dirbti tokį darbą, tik jam tektų sumokėti reputacinę kainą. Manau, kad per kelis metus darant gražius, gerus, išdiskutuotus projektus, jis gali susigrąžinti reputaciją, jeigu pažeidimai nebuvo grubūs“, – svarstė L. Rekevičius.
STT pernai atliko antikorupcinį vertinimą dėl architektų atestavimo, kurio metu nustatytos korupcijos rizikos dėl jų atestavimo proceso skirtingo interpretavimo, skundų nagrinėjimo tvarkos, komisijos narių kadencijų skaičiaus nebuvimo, neaiškių atestacijos organizavimo ir vykdymo procedūrų, kontrolės trūkumo ir panašiai.
