Po Naujamiesčio atsinaujinimo ir suklestėjimo nekilnojamojo turto ekspertai svarsto, kuris Vilniaus rajonas ateityje gali pasekti jo pavyzdžiu. Investuotojų akys krypsta į Vilkpėdę – kaimyninį rajoną, kuris per artimiausią dešimtmetį gali atskleisti visą savo potencialą ir sulaukti tokio nekilnojamojo turto kainų augimo, koks buvo fiksuojamas Užupyje ar Naujamiestyje.
Pasak Mindaugo Pakalnio, Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, atsinaujinimo ir konversijos procesai vyksta Naujamiestyje ir natūraliai plečiasi į gretimus rajonus, tarp jų ir Vilkpėdę.
„Vilkpėdė – organiška Naujamiesčio tąsa, patraukli lokacija, netoli centro – tai rajonas su didžiule perspektyva, kuris, neabejotinai, keisis. Planuojame, kad pro Vilkpėdę, Savanorių prospektą gyventojai iš Naujamiesčio tiesiai pėsčiomis ar dviračiu pasiektų Vingio parką. Kad minėta teritorija būtų vieninga miesto dalis“, – teigia M. Pakalnis.
Specialistas prognozuoja, kad įtakos teigiamiems Vilkpėdės pokyčiams turės ir „Lietuvos geležinkelių“ inicijuotas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect“. Šios permainos palies ne tik stoties, bet ir aplinkinius rajonus, o tai didins ir Vilkpėdės vertę bei patrauklumą.
„Vilkpėdės gali laukti Užupio efektas, kai apleistas rajonas per dešimtmetį pavirto miestiečius gyventi traukiančia vieta, o nekilnojamojo turto kainos žymiai ūgtelėjo. Kol kas sunku konkrečiai įvardyti, kada išauš Vilkpėdės valanda. Kaip rodo kruopščiai suplanuota ir šiuo metu įgyvendinama Naujamiesčio atnaujinimo programa, tai nebus staigus virsmas. Bet tie, kurie iš anksto įžvelgs neatskleistą Vilkpėdės potencialą, vėliau gali būti įvertinti“, – sako M. Pakalnis.
Pirmasis Vilkpėdės pokyčių pradžios ženklas
Šiuo metu butų pasiūla Vilkpėdėje yra nedidelė. Naujausiais duomenimis, siūloma apie 160 butų – su 122 turtinių vienetų I etape startavo įmonės „Eika“ projektas „Mėlyni vilkai“. Planuojama, kad pirmieji gyventojai ten įsikels 2022 metų pabaigoje. Antrame projekto etape numatyta pastatyti dar apie 150 butų.
„Pirmosios užklausos rodo, kad pagrindiniai pirkėjai – žmonės, matantys Vilkpėdę kaip perspektyvų rajoną bei vertinantys susisiekimą su centru ir Senamiesčiu. Tai ir šiam rajonui ištikimi gyventojai, nusprendę seną butą pakeisti nauju, ir aktyvūs miestiečiai, norintys Senamiestį pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Populiariausi 2 kambarių 40–52 kv. m butai“, – pasakoja Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros vadovas. Jo teigimu, pagal kainų ir lokacijos santykį projektą Vilkpėdėje galima pavadinti racionalia alternatyva, palyginti su projektais, kurie vystomi Naujamiestyje ir Markučiuose.
Pasak M. Pakalnio, Skroblų gatvėje statomas kvartalas – pirmasis Vilkpėdės pokyčių pradžios ženklas. „Minėtame rajone yra daug gamybinių pastatų, fragmentuota nuosavybė, todėl sunku koncentruotis didesniems projektams. Iniciatyvos čia turi imtis didesnieji vystytojai, kurie prisidėtų prie šio rajono kaitos“, – teigia Vilniaus miesto vyr. architektas.
Jo teigimu, miesto plėtros strategijoje Vilkpėdėje numatyti gyvenamieji 5–6 aukštų namai su pirmame aukšte įrengtomis komercinėmis patalpomis, saugūs kiemai, apželdintos gatvės – sukurta tokia infrastruktūra, kuri leistų gyventojams patogiaigyventi ir perimti gerąsias Naujamiesčio patirtis, ritmą ir gyvenimo būdą.
